Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Antroji Lenkijos Respublika, Babruiskas, Baranovičiai, Brestas (Baltarusija), Gardinas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lyda, Minskas, Pinskas, Vilniaus kraštas, Vilnius, 1919 m..
Antroji Lenkijos Respublika
Antroji Lenkijos Respublika – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Antroji Lenkijos Respublika · Žiūrėti daugiau »
Babruiskas
Babrùiskas (arba Bobruiskas) – miestas Baltarusijoje, Mogiliavo srityje, prie Berezinos upės, 115 km į pietvakarius nuo Mogiliavo.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Babruiskas · Žiūrėti daugiau »
Baranovičiai
Barãnovičiai – miestas vakarų Baltarusijoje, prie geležinkelio ir plento Brestas–Minskas, 130 km į pietvakarius nuo Minsko.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Baranovičiai · Žiūrėti daugiau »
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Brestas (Baltarusija) · Žiūrėti daugiau »
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lyda
Lydà – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 112 km nuo Gardino, 40 km iki Lietuvos sienos.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Lyda · Žiūrėti daugiau »
Minskas
Mìnskas – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Minskas · Žiūrėti daugiau »
Pinskas
Pìnskas – miestas ir upių uostas pietvakarių Baltarusijoje, Polesės žemumose, Bresto srityje, prie Pinos ir Pripetės (Dniepro intakų) upių santakos, 40 km atstumu nuo Dniepro-Bugo kanalo.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Pinskas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kraštas
Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
