Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Nata

Indeksas Nata

293x293px Nata – ženklas muzikos garso aukščiui ir ritminei vertei žymėti.

15 santykiai: Arabų kalba, Bemolis, Boetijus, Dažnis, Dermė, Diezas, Filosofija, Gama (raidė), Gotiškas šriftas, Hercas, Lotynų abėcėlė, Muzika, Oktava, Penklinė, VI amžius.

Arabų kalba

Arabų kalba (.

Nauja!!: Nata ir Arabų kalba · Žiūrėti daugiau »

Bemolis

A bemolis užrašytas penklinėjeBemoliu muzikoje vadinamas natų ženklas, nurodantis muzikos garsąpažeminti pustoniu.

Nauja!!: Nata ir Bemolis · Žiūrėti daugiau »

Boetijus

Anicijus Manlijus Torkvatas Severinas Boetijus (arba Boecijus, lot. Boethius, apie 480–524m.) – viduramžių muzikos teoretikas ir filosofas.

Nauja!!: Nata ir Boetijus · Žiūrėti daugiau »

Dažnis

Sinusinės įvairaus dažnumo bangos – žemiau išdėstytų bangų dažnumas aukštesnis Dažnis – fizikinis dydis, rodantis, kiek kartų įvykis pasikartoja per laiko vienetą.

Nauja!!: Nata ir Dažnis · Žiūrėti daugiau »

Dermė

Fortepijono klaviatūra. Skambinant vien baltais klavišais galima pagroti visas diatonines dermes, vien juodais – visas galimas anhemitonines pentatonikas (ir kt. bepustonines dermes), pramaišiui baltais ir juodais – chromatinę gamą, hemiolines ir dirbtines dermes. Dermė (pranc. ir, Tongeschlecht, Tonart, rus. лад) – organizuota skirtingo aukščio muzikos garsų visuma, jų tarpusavio ryšių sistema; konkreti tos sistemos rūšis ar tipas.

Nauja!!: Nata ir Dermė · Žiūrėti daugiau »

Diezas

C diezas užrašytas penklinėjeDiezu muzikoje vadinamas natų ženklas, nurodantis muzikos garsąpaaukštinti pustoniu.

Nauja!!: Nata ir Diezas · Žiūrėti daugiau »

Filosofija

„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.

Nauja!!: Nata ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »

Gama (raidė)

Gama (Γ, γ) – trečioji graikų abėcėlės raidė.

Nauja!!: Nata ir Gama (raidė) · Žiūrėti daugiau »

Gotiškas šriftas

Gotiškas šriftas Gotiškasis šriftas buvo plačiai naudojamas šriftas Europos lotyniškos abėcėlės kalboms nuo apie 1150 iki 1500 m. Vėliau buvo naudojamas tik vokiečių kalboje iki Antrojo Pasaulinio karo galo.

Nauja!!: Nata ir Gotiškas šriftas · Žiūrėti daugiau »

Hercas

Skirtingų dažnių animacija Hercas (žymimas Hz) – išvestinis SI sistemos dažnio matavimo vienetas, reiškiantis (reiškinio, būsenos, padėties) pasikartojimų skaičių per sekundę.

Nauja!!: Nata ir Hercas · Žiūrėti daugiau »

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Nauja!!: Nata ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Muzika

Muzikos alegorija Filippino Lippi Muzika ( – musiké (téchne) – mūzų menas) – garsų menas, meniškų garsinių artefaktų kūrimas (t. y. garsų ir jų struktūrų improvizavimas, komponavimas, aranžavimas) ir tokių akustinių artefaktų atlikimo (dainavimas, grojimas, dirigavimas) ir jų sąmoningo ar pusiau sąmoningo klausymosi aktai.

Nauja!!: Nata ir Muzika · Žiūrėti daugiau »

Oktava

Muzikoje oktava – vadinamas intervalas tarp dviejų garsų, kurių dažniai skiriasi du kartus.

Nauja!!: Nata ir Oktava · Žiūrėti daugiau »

Penklinė

Įprastinė penklinė Penklinė, arba penkių linijų sistema – penkios lygiagrečios gulsčios linijos natoms žymėti.

Nauja!!: Nata ir Penklinė · Žiūrėti daugiau »

VI amžius

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Nata ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »