Greičiau nei naršyklėje!
18 santykiai: Ašmena, Baltojo erelio ordinas, Kunigaikštis, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maladečina, Mykolas Kleopas Oginskis, Oginskiai, Pulkininkas, Tadas Pranciškus Oginskis, Zalesė, 1711 m., 1742 m., 1761 m., 1770 m., 1783 m., 1790 m., 1814 m..
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Ašmena · Žiūrėti daugiau »
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m. Ordino žvaigždė XVII a. Baltojo erelio ordinas XVIII a. Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Baltojo erelio ordinas · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maladečina
Maladèčina (arba Molodèčnas) – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Maladečina · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Kleopas Oginskis
Mykolas Kleopas Oginskis (1765 m. rugsėjo 25 d. Guzove, Lenkija – 1833 m. spalio 15 d. Florencijoje, Toskanos didžioji kunigaikštystė) – kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, 1802 m. Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius, populiarių Europoje polonezų, mazurkų autorius.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Mykolas Kleopas Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Oginskiai
Oginskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lietuvos bajorų didikų ir kunigaikščių (nuo 1783 m.) giminė, nuo XVII a. pabaigos dariusi didelę įtakąLietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Oginskiai · Žiūrėti daugiau »
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Pulkininkas · Žiūrėti daugiau »
Tadas Pranciškus Oginskis
Tadas Pranciškus Oginskis (1712 m. rugpjūčio 26 d. − 1783 m. gruodžio 31 d. Maladečne) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Tadas Pranciškus Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Zalesė
Zalesė – Rusijos istorinis regionas, susiformavęs IX-X a. (Kijevo Rusios gyvavimo laikais), kuris nurodo Europinės Rusijos centrinę dalį su sostine Maskva.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir Zalesė · Žiūrėti daugiau »
1711 m.
1711 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1711 m. · Žiūrėti daugiau »
1742 m.
1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1742 m. · Žiūrėti daugiau »
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1761 m. · Žiūrėti daugiau »
1770 m.
1770 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1770 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1790 m. · Žiūrėti daugiau »
1814 m.
1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Pranciškus Ksaveras Oginskis ir 1814 m. · Žiūrėti daugiau »
