Turinys
34 santykiai: Abraham Maslow, Alfred Adler, Asmenybės psichologija, Carl Gustav Jung, Carl Rogers, Charles Darwin, Ego, Egzistencializmas, Evoliucinė psichologija, Filosofija, Graikų kalba, Introspekcija, Leipcigas, Libido, Martin Heidegger, Pasąmonė, Pozityvioji psichologija, Psichika, Psichoanalizė, Psichologija, Psichologijos istorija, Raidos psichologija, Sąmonė, Sigmund Freud, Socialinė psichologija, Socialiniai mokslai, Sporto psichologija, Teisės psichologija, Viktor Frankl, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vokiečių kalba, Wilhelm Wundt, William James, XX amžius.
Abraham Maslow
Abrahamas Haroldas Maslou (1908 m. balandžio 1 d. Bruklinas, Niujorko valstija – 1970 m. birželio 8 d.) buvo amerikietis psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų.
Peržiūrėti Psichologija ir Abraham Maslow
Alfred Adler
Alfredas Adleris (1870 m. vasario 7 d. Viena – 1937 m. gegužės 28 d. Škotija, Aberdynas) – austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, 1902–1911 Z. Froido bendradarbis.
Peržiūrėti Psichologija ir Alfred Adler
Asmenybės psichologija
Asmenybės psichologija – psichologijos mokslo šaka, kuri tiria asmenybę ir jos asmeninius skirtumus.
Peržiūrėti Psichologija ir Asmenybės psichologija
Carl Gustav Jung
Karlas Gustavas Jungas (1875 m. liepos 26 d. – 1961 m. liepos 6 d.) – šveicarų psichiatras psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas bei moderniosios psichologijos ir psichoterapijos tėvas.
Peržiūrėti Psichologija ir Carl Gustav Jung
Carl Rogers
Karlas Rodžersas (1902 m. sausio 8 d. Oak Park, Ilinojus – 1987 m. vasario 4 d.) buvo įtakingas Amerikos psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų.
Peržiūrėti Psichologija ir Carl Rogers
Charles Darwin
Čarlzas Robertas Darvinas (1809 m. vasario 12 d. Šrusberyje – 1882 m. balandžio 19 d. Daune) – anglų gamtininkas, biologas, geologas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją(darvinizmas), paklojusiąpamatus evoliucinei biologijai.
Peržiūrėti Psichologija ir Charles Darwin
Ego
Ego (iš lot. ego – „aš“) – psichoanalitinė sąvoka, reiškianti vaizdinių kompleksą, sudarantį asmens sąmonės lauko centrą.
Peržiūrėti Psichologija ir Ego
Egzistencializmas
Egzistencializmas (iš – egzistavimas, buvimas) – XX a. filosofijos kryptis, kuri individą, individualiąpatirtį ir jos unikalumąlaikė žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu.
Peržiūrėti Psichologija ir Egzistencializmas
Evoliucinė psichologija
Evoliucinė psichologija – tarpšakinis psichologijos mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį ir pažinimą.
Peržiūrėti Psichologija ir Evoliucinė psichologija
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu).
Peržiūrėti Psichologija ir Filosofija
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Peržiūrėti Psichologija ir Graikų kalba
Introspekcija
Introspekcija - saviugdos metodas, kuriuo stebimas savo vidaus gyvenimas.
Peržiūrėti Psichologija ir Introspekcija
Leipcigas
Leipcigas () – miestas rytinėje Vokietijoje, Saksonijos žemėje.
Peržiūrėti Psichologija ir Leipcigas
Libido
Libido (iš lot. 'potraukis', 'aistra') – psichoanalizėje vartojama sąvoka, apibrėžianti gyvybės (eros) ir mirties (thanatos) instinktų visumą.
Peržiūrėti Psichologija ir Libido
Martin Heidegger
Martinas Haidegeris (1889 m. rugsėjo 26 d. Meskirche, Badene-Viurtenberge – 1976 m. gegužės 26 d. Freiburge, Vokietija) – vokiečių filosofas-egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų, Marburgo universiteto profesorius.
Peržiūrėti Psichologija ir Martin Heidegger
Pasąmonė
Pasąmonė – visuma psichinių procesų, kurie subjektyviai nekontroliuojami.
Peržiūrėti Psichologija ir Pasąmonė
Pozityvioji psichologija
Pozityvioji psichologija – nauja psichologijos mokslo šaka, kuri „studijuoja žmogiškąsias dorybes ir stiprybes, leidžiančias individams ir bendruomenėms suklestėti“.
Peržiūrėti Psichologija ir Pozityvioji psichologija
Psichika
Psichika – nervų sistemos veiklos dalis, apimanti elgesį, mintis, asmenybę.
Peržiūrėti Psichologija ir Psichika
Psichoanalizė
Psichoanalizė (iš (psyche) 'siela' + ανάλυσις (analysis) 'tyrimas') – keletas susijusių teorijų, aiškinančių proto veikimą.
Peržiūrėti Psichologija ir Psichoanalizė
Psichologija
Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – socialinis mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, psichikos faktus, nustatantis dėsnius ir kuriantis jų aiškinimo sistemas.
Peržiūrėti Psichologija ir Psichologija
Psichologijos istorija
Psichologijos terminas pradėtas vartoti XVI a., o išplito XVIII a., K. Volfui paskelbus darbus „Empirinė psichologija“ (1732) ir „Racionalistinė psichologija“ (1734).
Peržiūrėti Psichologija ir Psichologijos istorija
Raidos psichologija
Raidos psichologija – psichologijos mokslo šaka, tirianti dėsningus kiekybinius ir kokybinius psichikos procesų pokyčius filogenezėje ir ontogenezėje.
Peržiūrėti Psichologija ir Raidos psichologija
Sąmonė
Sąmonė (– „žinojimas kartu“) – psichikos dalis, apimanti įvairias psichikos būsenas, mintis, emocijas, suvokimąir prisiminimus.
Peržiūrėti Psichologija ir Sąmonė
Sigmund Freud
Zigmundas Froidas (1856 m. gegužės 6 d. – 1939 m. rugsėjo 23 d.) – austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.
Peržiūrėti Psichologija ir Sigmund Freud
Socialinė psichologija
Socialinė psichologija – mokslas tiriantis kaip atskiri individai priima, perduoda informacijąkitiems, kaip nuo to priklauso jų elgesys, kaip grupuojamasi apie bendras idėjas ar lyderius ir kokie procesai veikia grupuočių formavimąsi, jų raidą, bendradarbiavimąbei konfliktus su kitomis grupuotėmis.
Peržiūrėti Psichologija ir Socialinė psichologija
Socialiniai mokslai
Socialiniai mokslai, kartais dar visuomenės mokslai – visi mokslai, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje.
Peržiūrėti Psichologija ir Socialiniai mokslai
Sporto psichologija
Sporto psichologija – psichologijos mokslo šaka, kuri tiria sportinių pasiekimų priklausomybę nuo psichologinių aplinkybių.
Peržiūrėti Psichologija ir Sporto psichologija
Teisės psichologija
Teisės psichologija – taikomosios bei socialinės psichologijos šaka, tirianti psichologinius teisinės sistemos aspektus, jos subjektus, joje veikiančius, sąveikaujančius bei veikiamus asmenis, taikanti psichologijos teorijas, metodus bei žinias.
Peržiūrėti Psichologija ir Teisės psichologija
Viktor Frankl
Viktor Frankl Viktoras Franklis (1905 m. kovo 26 d. – 1997 m. rugsėjo 2 d.) – Vienos universiteto Austrijoje neurologijos ir psichiatrijos profesorius, psichoterapeutas, pasaulinio garso mąstytojas, humanistas.
Peržiūrėti Psichologija ir Viktor Frankl
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Peržiūrėti Psichologija ir Visuotinė lietuvių enciklopedija
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Psichologija ir Vokiečių kalba
Wilhelm Wundt
Vilhelmas Maksas Vuntas (Wilhelm Wundt, 1832 m. rugpjūčio 16 d. – 1920 m. rugpjūčio 31 d.) – vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjas.
Peržiūrėti Psichologija ir Wilhelm Wundt
William James
Viljamas Džeimsas (William James, 1842 sausio 11 – 1910 rugpjūčio 26) – amerikiečių filosofas, psichologas.
Peržiūrėti Psichologija ir William James
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Psichologija ir XX amžius
Taip pat žinomas kaip Bendroji psichologija, Psichologas.