Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

42 m. pr. m. e.

Indeksas 42 m. pr. m. e.

42 m. pr.

19 santykiai: Augustas, Gajus Julijus Cezaris, Gajus Kasijus Longinas, Grigaliaus kalendorius, Julijaus Cezario nužudymas, Julijų–Klaudijų dinastija, Konsulas (Roma), Lapkričio 16, Liberatoriai, Marcus Aemilius Lepidus, Markas Junijus Brutas, Nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, Roma, Romos respublika, Senovės Roma, Tiberijus, 14 m., 37 m., 85 m. pr. m. e..

Augustas

Romos imperija Augusto valdymo metais Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas (tikrasis vardas Gajus Oktavijus Turinas (CAIVS·OCTAVIVS·THVRINVS), 63 m. pr. m. e. rugsėjo 23 d. Romoje ar Veletryje – 14 m. e. m. rugpjūčio 19) – pirmasis Romos imperatorius, valdęs nuo 27 m. pr. m. e. iki savo mirties 14 m. e. m.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Augustas · Žiūrėti daugiau »

Gajus Julijus Cezaris

Gajus Julijus Cezaris (100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.Pilnas vardas po 42 m. pr. m. e., Gaius Iulius Caesar Divus (Lotyniškai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (įrašuose IMP•C•IVLIVS•CAESAR•DIVVS). Taip pat, įrašuose, Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar Per galų karus užkariavęs GalijąCezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visądabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. Kartu su Gnėjumi Pompėjumi pradėjo romėnų visuomenės ir valstybės reformą, kuri jau po jo mirties lėmė Romos imperijos susiformavimą. Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. 78 m. pr. m. e. grįžo į Romąir kovojo su savo priešininkais. Karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino. Cezario laikais padidėjo vyriausiojo vado ir legionų vadų reikšmė. Išliko 7 „Galų karo užrašų“ ir 3 „Pilietinio karo užrašų“ knygos.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Gajus Julijus Cezaris · Žiūrėti daugiau »

Gajus Kasijus Longinas

Gajus Kasijus Longinas (85ar anksčiau – 42 m. pr. m. e. spalio mėn.) – romėnų senatorius, vienas iš pagrindinių liberatorių vadų ir Bruto svainis.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Gajus Kasijus Longinas · Žiūrėti daugiau »

Grigaliaus kalendorius

Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Grigaliaus kalendorius · Žiūrėti daugiau »

Julijaus Cezario nužudymas

Julijaus Cezario nužudymas – žmogžudystė, įvykusi 44 m. pr.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Julijaus Cezario nužudymas · Žiūrėti daugiau »

Julijų–Klaudijų dinastija

Julijų–Klaudijų genealoginis medis Julijų–Klaudijų dinastija – Romos imperatorių dinastija, valdžiusi 27 m. pr. m. e. – 68 m. e. m. Jai priklausė pirmieji penki Romos imperijos epochos imperatoriai.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Julijų–Klaudijų dinastija · Žiūrėti daugiau »

Konsulas (Roma)

Konsulas – aukščiausias renkamas magistratas Romos Respublikoje ir Romos Imperijoje.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Konsulas (Roma) · Žiūrėti daugiau »

Lapkričio 16

Lapkričio 16 yra 320-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 321-a).

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Lapkričio 16 · Žiūrėti daugiau »

Liberatoriai

Bruto biustas Liberatoriai ('išlaisvintojai') – senovės Romos laikais grupė žmonių, suorganizavusių sąmoksląprieš Gajų Julijų Cezarį jo diktatūros nuvertimo ir Romos Respublikos atkūrimo pretekstu.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Liberatoriai · Žiūrėti daugiau »

Marcus Aemilius Lepidus

Marcus Aemilius Lepidus.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Marcus Aemilius Lepidus · Žiūrėti daugiau »

Markas Junijus Brutas

Marko Junijaus Bruto biustas Markas Junijus Brutas (Marcus Junius Brutus, 85 m. pr. m. e. – 42 m. pr. m. e.) – senovės Romos Respublikos senatorius.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Markas Junijus Brutas · Žiūrėti daugiau »

Nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį

Šis kalendorius tinka kiekvieniems nekeliamiesiems metams, prasidedantiems antradienį.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį · Žiūrėti daugiau »

Roma

Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Roma · Žiūrėti daugiau »

Romos respublika

Romos respublika – Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m. pr. m. e. (paskutinio karaliaus Lucijaus Tarkvinijaus Išdidžiojo ištrėmimo) iki principato sukūrimo 27 m. pr. m. e., Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.). Respublikos laikotarpio valstybės formągalima apibūdinti kaip aristokratinę-oligarchinę, kurioje aukščiausioji valdžia buvo Senato ir konsulų rankose.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Romos respublika · Žiūrėti daugiau »

Senovės Roma

Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Senovės Roma · Žiūrėti daugiau »

Tiberijus

Tiberijus Klaudijus Neronas (42 m. pr. m. e. lapkričio 16 d. – 37 m. kovo 16 d.) – Romos imperatorius iš Julijų–Klaudijų dinastijos 14–37 m. Imperatoriaus Augusto posūnis.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir Tiberijus · Žiūrėti daugiau »

14 m.

14 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir 14 m. · Žiūrėti daugiau »

37 m.

37 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir 37 m. · Žiūrėti daugiau »

85 m. pr. m. e.

85 m. pr.

Nauja!!: 42 m. pr. m. e. ir 85 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »