Greičiau nei naršyklėje!
24 santykiai: Adomas Mykolas Rakickis, Birželio 9, Gruodžio 20, Juozapas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minsko kaštelionas, Minsko vaivada, Simonas Zabiela, 1720 m., 1748 m., 1752 m., 1756 m., 1760 m., 1761 m., 1764 m., 1765 m., 1779 m., 1780 m., 1782 m., 1783 m., 1784 m., 1785 m., 1793 m., 1805 m..
Adomas Mykolas Rakickis
Adomas Mykolas Rakickis, (apie 1740 m. – 1779 m. kovo 20 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Mozyriaus regentas, LDK regentas (1765), LDK Piatigorsko įgulos rotmistras (1772–1776), LDK Piatigorsko pulkininkas (1776–1777), Minsko kaštelionas (1777–1779), 1777 m. spalio 17 d. buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka, Lietuvos Tribunolo deputatas 1778 metais.
Nauja!!: Adomas Chmara ir Adomas Mykolas Rakickis · Žiūrėti daugiau »
Birželio 9
Birželio 9 yra 160-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 161-a).
Nauja!!: Adomas Chmara ir Birželio 9 · Žiūrėti daugiau »
Gruodžio 20
Gruodžio 20 d. yra 354-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 355-oji).
Nauja!!: Adomas Chmara ir Gruodžio 20 · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Mikalojus Radvila
Juozapas Mikalojus Radvila (1736 m. lapkričio 13 d. Krokuvoje – 1813 m. vasario 15 d. Radzivilimontuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Adomas Chmara ir Juozapas Mikalojus Radvila · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Minsko kaštelionas
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Minsko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Minsko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Adomas Chmara ir Minsko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Minsko vaivada
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Adomas Chmara ir Minsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Simonas Zabiela
Simonas Zabiela (? – 1793) – grafas, LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Kauno maršalka, Minsko kaštelionas (1784–1787), artilerijos pulkininkas, LDK armijos generolas-majoras ir generolas-leitenantas, Švento Stanislovo ordino kavalierius.
Nauja!!: Adomas Chmara ir Simonas Zabiela · Žiūrėti daugiau »
1720 m.
1720 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1720 m. · Žiūrėti daugiau »
1748 m.
1748 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1748 m. · Žiūrėti daugiau »
1752 m.
1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1752 m. · Žiūrėti daugiau »
1756 m.
1756 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1756 m. · Žiūrėti daugiau »
1760 m.
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1760 m. · Žiūrėti daugiau »
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1761 m. · Žiūrėti daugiau »
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1764 m. · Žiūrėti daugiau »
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1765 m. · Žiūrėti daugiau »
1779 m.
1779 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1779 m. · Žiūrėti daugiau »
1780 m.
1780 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1780 m. · Žiūrėti daugiau »
1782 m.
1782 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1782 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1784 m.
1784 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1784 m. · Žiūrėti daugiau »
1785 m.
1785 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1785 m. · Žiūrėti daugiau »
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1793 m. · Žiūrėti daugiau »
1805 m.
1805 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Adomas Chmara ir 1805 m. · Žiūrėti daugiau »
