Greičiau nei naršyklėje!
33 santykiai: Aglinė, Šipliškės valsčius, Šiurpilio piliakalnis, Žaliosios piliakalnis, IX amžius, Janas Jaskanis, Jotvingiai, Klevų piliakalnis, Lakinskų piliakalnis, Lenkija, Lenkijos lietuvių draugija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lipdytinė keramika, Menkupių piliakalnis, Navininkų piliakalnis, Palenkės vaivadija, Papiliakalnių piliakalnis, Piliakalnis, Punskas, Suvalkų apskritis, VIII amžius pr. m. e., Vytautas Daugudis, XI amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, 1 tūkstantmetis, 1795 m., 1990 m., 2 tūkstantmetis.
Aglinė
Aglinė, Eglinė – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Šipliškės valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje, prie Lietuvos sienos.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Aglinė · Žiūrėti daugiau »
Šipliškės valsčius
Šipliškės valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Šipliškės valsčius · Žiūrėti daugiau »
Šiurpilio piliakalnis
Šiurpilio piliakalnis iš pietų pusės Šiurpilio piliakalnis, – piliakalnis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Suvalkų apskrities Jeleniavo valsčiuje, dviejų kilometrų atstumu nuo Šiurpilio kaimo.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Šiurpilio piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Žaliosios piliakalnis
Žaliosios piliakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Liubavo seniūnija, prie sienos su Lenkija.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Žaliosios piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir IX amžius · Žiūrėti daugiau »
Janas Jaskanis
Janas Jaskanis (tikroji pavardė Jonas Jaskonis, g. 1932 m. liepos 19 d. Liublinas) – Lenkijos archeologas, baltistas.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Janas Jaskanis · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Klevų piliakalnis
Klevų piliakalnis – piliakalnis šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Seinų valsčiuje, prie Klevų kaimo.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Klevų piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Lakinskų piliakalnis
Lakinskų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22980) Marijampolės savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Lakinskų, Liudvinavo seniūnija.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lakinskų piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos lietuvių draugija
Lenkijos lietuvių draugija, 1957–1992 m.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lenkijos lietuvių draugija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis
Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis pasirašyta 1920 m.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis · Žiūrėti daugiau »
Lipdytinė keramika
Lipdytinės keramikos pavyzdžiai Lipdytinė keramika – rankomis lipdyti moliniai indai, jų gamybos technologija.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Lipdytinė keramika · Žiūrėti daugiau »
Menkupių piliakalnis
Menkupių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22978) Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Menkupių, Kalvarijos seniūnija.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Menkupių piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Navininkų piliakalnis
Navininkų piliakalnis – buvęs piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Sangrūdos, Sangrūdos seniūnija.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Navininkų piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Papiliakalnių piliakalnis
Papiliakalnių piliakalnis, Makauskai, Pavyžupis, Piliakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Papiliakalnių, Liubavo seniūnija.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Papiliakalnių piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Piliakalnis
Daubarių piliakalnis Migonių piliakalnis Merkinės piliakalnis Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Punskas
A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Punskas · Žiūrėti daugiau »
Suvalkų apskritis
Suvalkų apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Suvalkų apskritis · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Daugudis
Vytautas Daugudis (1929 m. lapkričio 2 d. Paželviai, Želvos valsčius – 2001 m. sausio 10 d. Vilnius) – Lietuvos archeologas.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir Vytautas Daugudis · Žiūrėti daugiau »
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
1 tūkstantmetis
Pirmasis mūsų eros tūkstantmentis prasidėjo 1-aisiais mūsų eros metais ir baigėsi 1000-aisiais metais.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir 1 tūkstantmetis · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis
Antrasis mūsų eros tūkstantmentis prasidėjo 1001 metais ir baigėsi 2000 metais.
Nauja!!: Aglinės piliakalnis ir 2 tūkstantmetis · Žiūrėti daugiau »
