Greičiau nei naršyklėje!
35 santykiai: Abliatyvas, Afiksas, Altajaus kalbos, Analitinė kalba, Šaknis (kalbotyra), Įvardis, Žodžių daryba, Balsių harmonija, Balsis, Bantų kalbos, Daugiskaita, Dravidų kalbos, Estų kalba, Fleksinė kalba, Gramatika, Homonimai, Indėnai, Inkorporacinė kalba, Intarpas, Izoliacinė kalba, Japonų kalba, Kaityba (kalbotyra), Kaukazo kalbos, Korėjiečių kalba, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Mongolų kalbos, Priešdėlis, Priesaga, Sinonimas, Supletyvizmas, Tiurkų kalbos, Uralo kalbos, Vardažodis, Veiksmažodis, Vengrų kalba.
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Afiksas · Žiūrėti daugiau »
Altajaus kalbos
Altajaus kalbos apima maždaug 60 kalbų, kuriomis kalba apie 250 milijonų žmonių.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Altajaus kalbos · Žiūrėti daugiau »
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Analitinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Žodžių daryba · Žiūrėti daugiau »
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Balsių harmonija · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Bantų kalbos
Nėra aprašymo.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Bantų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Dravidų kalbos
Dravidų kalbos – kalbų šeima, į kuriąįeina maždaug 26 kalbos, vartojamos pietų Indijoje, Šri Lankoje, taip pat kitose Indijos dalyse bei Pakistane.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Dravidų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »
Homonimai
Homonimai (gr. ὁμώνυμοι (homōnumoi), vns. ὁμώνυμος (homōnumos).
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Homonimai · Žiūrėti daugiau »
Indėnai
Šiaurės Amerikos indėnai (1865 fotografija) Indėnais vadinami Šiaurės Amerikos, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos bei Karibų salų gyventojai, gyvenę šiose teritorijose iki pasirodant europiečiams, bei jų palikuonys.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Indėnai · Žiūrėti daugiau »
Inkorporacinė kalba
Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Inkorporacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Intarpas
Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Intarpas · Žiūrėti daugiau »
Izoliacinė kalba
Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Izoliacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Japonų kalba
Kandži ženklais užrašyta ''nihongo''. Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kaukazo kalbos
Kaukazo kalbos – labai skirtingų kalbų grupė, kuriomis kalbama Kaukazo regione tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Kaukazo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (santr. LTE) – 1976–1985 m. leistas MELI instituto enciklopedinis leidinys.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Lietuviškoji tarybinė enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Mongolų kalbos
Mongolų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Mongolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Sinonimas
Sinonimas ('bendravardis') – tokiąpačiąarba artimąreikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Sinonimas · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Nauja!!: Agliutinacinė kalba ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Agliutinacija, Agliutinacinės kalbos.
