Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Černiauskynė, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Dapšiai, Gikonys, Kupetinis kaimas, Kylatrakis, Liauda, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pavartės, Sokonys, Vainiūnai, Valakų reforma, XVI amžius.
Černiauskynė
Černiauskynė – viensėdis Panevėžio rajono savivaldybėje, 1 km į pietryčius nuo Barklainių, greta kelio.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Černiauskynė · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Dapšiai
Dapšiai – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės vakarus nuo Bugenių.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Dapšiai · Žiūrėti daugiau »
Gikonys
Gikonimis vadinamos gyvenvietės.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Gikonys · Žiūrėti daugiau »
Kupetinis kaimas
260px Kupetinis kaimas – vienas seniausių Lietuvoje gyvenvietės tipų.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Kupetinis kaimas · Žiūrėti daugiau »
Kylatrakis
Kylatrakis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, šalia kelio, 10 km nuo Palūšės.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Kylatrakis · Žiūrėti daugiau »
Liauda
Apytikslės Liaudos regiono ribos Pociūnėliuose Liauda (liet. pagal upę – Liaudė) – istorinis Lietuvos regionas, kuriame ilgainiui nuo LDK suartėjimo su Lenkijos karalyste dėl polonizacijos susiformavo lenkakalbių gyventojų bendruomenė.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Liauda · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Pavartės
Pavartės – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 4 km nuo Rimėnų.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Pavartės · Žiūrėti daugiau »
Sokonys
Sokonimis vadinami kaimai.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Sokonys · Žiūrėti daugiau »
Vainiūnai
Vainiūnai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Baisogalos, šalia Pakiršinio.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Vainiūnai · Žiūrėti daugiau »
Valakų reforma
Valdų išdėstymo schema: Stora linija parodytos valakų ribos (''sienos''), pusiau stora linija - valakų padalijimas į tris dalis. Užštrichuota teritorija buvo vadinama ''užusieniu''. Vienas namelis vaizduoja valstiečio kiemą(dūmą), keli nameliai - kaimą. Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje.
Nauja!!: Bajorkaimis ir Valakų reforma · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Bajorkaimis ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
