Greičiau nei naršyklėje!
37 santykiai: Alšėniškiai, Alekna Sudimantaitis, Aleksandras, Brestas (Baltarusija), Edvardas Gudavičius, Galšia, Jogailaičių dinastija, Jonas Kęsgaila, Jonušas Alšėniškis, Jurgis Alšėniškis, Jurijus Alšėniškis, Kazimieras Jogailaitis, Konstantinas Ostrogiškis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskva, Mečislovas Jučas, Mikalojus Radvila Juodasis, Olelkaičiai, Pataurininkis, Ponų taryba, Povilas Alšėniškis, Simonas Alšėniškis, Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vyskupija, Vladimiras Algirdaitis, Vokiečių ordinas, XIII amžius, XVI amžius, 1486 m., 1488 m., 1492 m., 1493 m., 1494 m., 1495 m., 1505 m., 1506 m., 1511 m..
Alšėniškiai
Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Alšėniškiai · Žiūrėti daugiau »
Alekna Sudimantaitis
Alekna Sudimantaitis (m. 1491 m.) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos dvaro kancleris.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Alekna Sudimantaitis · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Aleksandras · Žiūrėti daugiau »
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Brestas (Baltarusija) · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Galšia
Galšià (arba Alšė́nai) – agromiestelis Baltarusijoje, prie kelio Vilnius–Ašmena–Voložinas, 20 km į pietus nuo Ašmenos, netoli Lietuvos sienos, prie Galšios (Alšios) upės.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Galšia · Žiūrėti daugiau »
Jogailaičių dinastija
Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Jogailaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »
Jonas Kęsgaila
Jonas Kęsgaila (apie 1405 m. Kražiuose ? – 1485 m. greičiausiai Kražiuose) – Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Jonas Kęsgaila · Žiūrėti daugiau »
Jonušas Alšėniškis
Jonušas Alšėniškis (m. po 1505 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Jonušas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Alšėniškis
Jurgis Alšėniškis (m. 1510 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Jurgis Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Jurijus Alšėniškis
Jurijus Alšėniškis ((?)-(?)) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Jurijus Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Ostrogiškis
Konstantinas Ostrogiškis (gud. Канстанцiн Астрожскi, Kanstancin Astrožski), 1460 m. kovo 2 d. Volynėje, Ostrogo pilyje – 1530 m. rugsėjo 11 d.) – Lietuvos didysis etmonas, Trakų vaivada (nuo 1522 m.), Vilniaus kaštelionas (nuo 1511 m.). Palaidotas Kijevo Pečorų lauros Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų („Uspenjės“) cerkvėje.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Konstantinas Ostrogiškis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Mečislovas Jučas
Mečislovas Jučas (1926 m. balandžio 26 d. Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje – 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Mečislovas Jučas · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Mikalojus Radvila Juodasis · Žiūrėti daugiau »
Olelkaičiai
Portretai valdovų Olelkaičių: Aleksandras (Olelko) Vladimirovič (1411-1454), Jurijus III (1559-1586), Jonas Simonas, Aleksandaras Olelkaičiai – LDK didikų giminė, kilusi iš Algirdo anūko Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Olelkaičiai · Žiūrėti daugiau »
Pataurininkis
Taurininko herbas Pataurininkis – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Pataurininkis · Žiūrėti daugiau »
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Ponų taryba · Žiūrėti daugiau »
Povilas Alšėniškis
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Simonas Alšėniškis
Simonas Juravičius Alšėniškis (m. 1505 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Simonas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras Algirdaitis
Vladimiro Algirdaičio moneta Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis (1362/1377 – 1395), Slucko kunigaikštis (1395 – 1399), Algirdo sūnus, Gediminaičių atstovas.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Vladimiras Algirdaitis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
1486 m.
1486 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1486 m. · Žiūrėti daugiau »
1488 m.
1488 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1488 m. · Žiūrėti daugiau »
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1492 m. · Žiūrėti daugiau »
1493 m.
1493 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1493 m. · Žiūrėti daugiau »
1494 m.
1494 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1494 m. · Žiūrėti daugiau »
1495 m.
1495 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1495 m. · Žiūrėti daugiau »
1505 m.
1505 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1505 m. · Žiūrėti daugiau »
1506 m.
1506 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1506 m. · Žiūrėti daugiau »
1511 m.
1511 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Alšėniškis ir 1511 m. · Žiūrėti daugiau »
