Greičiau nei naršyklėje!
18 santykiai: Baltarusių kalba, Bazilis Tiškevičius, Chodkevičiai, Gardinas, Grigalius Chodkevičius, Lahoiskas, Lenkų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Mogiliavas, Rūmininkas, Rusėnai, Tiškevičiai, Ukrainiečių kalba, Vilniaus kaštelionas, 1550 m., 1576 m., 1578 m..
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Bazilis Tiškevičius
Bazilis (Vosylius) Tiškevičius (1492–1571 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Bazilis Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Chodkevičiai
Chodkevičių genealogijaChodkevičių rūmai Vilniuje, dabar Vilniaus paveikslų galerija Krosnis Chodkevičių rūmuose Chodkevičiai (Kadkevičiai, Katkevičiai, Katkai) – Kosciešos, vėliau – Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Chodkevičiai · Žiūrėti daugiau »
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »
Grigalius Chodkevičius
Grigalius Chodkevičius (Katkevičius, Katkus,, apie 1505 m. – 1572 m. lapkričio 9 d.) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Grigalius Chodkevičius · Žiūrėti daugiau »
Lahoiskas
Lahòiskas (arba Logoiskas) – miestas vidurio Baltarusijoje, 36 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Minsko; rajono centras.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Lahoiskas · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Lietuvos didysis etmonas · Žiūrėti daugiau »
Mogiliavas
Mogiliãvas (arba Mogiliovas, Mahiliovas;,, psn. Magiliavas) – miestas rytų Baltarusijoje, nutolęs 200 km į rytus nuo Minsko.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Mogiliavas · Žiūrėti daugiau »
Rūmininkas
Rūmininkas, dvariškis, dvarionis – karaliaus ar kitokio monarcho arba tituluoto aristokrato dvaro ar jo palydos tarnautojas, tarnas.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Rūmininkas · Žiūrėti daugiau »
Rusėnai
Rusėnų arealas (lenkiškas žemėlapis, 1927 m.) Rusėnai tautiniais rūbais 1860 m. Rusėnai iš įvairių sričių Chelmo rusėnai 1861 m. Rusėnai, rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžiądabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Rusėnai · Žiūrėti daugiau »
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Tiškevičiai · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
1550 m.
1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir 1550 m. · Žiūrėti daugiau »
1576 m.
1576 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir 1576 m. · Žiūrėti daugiau »
1578 m.
1578 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Chodkevičius (1550) ir 1578 m. · Žiūrėti daugiau »
