Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Aleksandras Kuršaitis

Indeksas Aleksandras Kuršaitis

Aleksandras Teodoras Kuršaitis (1857 m. spalio 2 d. Kretingoje – 1944 m. rugpjūčio 17 d. Kiefersfeldenas, Aukštutinė Bavarija) – Mažosios Lietuvos kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas.

28 santykiai: Algirdas Sabaliauskas (1929), Antanas Baranauskas, Bavarija, Domas Kaunas, Frydrichas Kuršaitis, Getingenas, Hugo Šojus, Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis (1885), Karaliaučiaus universitetas, Kretinga, Mažoji Lietuva, Rugpjūčio 17, Spalio 2, Vokietijos kariuomenė, 1857 m., 1882 m., 1898 m., 1899 m., 1900 m., 1911 m., 1912 m., 1913 m., 1917 m., 1918 m., 1922 m., 1925 m., 1944 m..

Algirdas Sabaliauskas (1929)

Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Algirdas Sabaliauskas (1929) · Žiūrėti daugiau »

Antanas Baranauskas

Čia saugoma A. Baranausko klėtelė. Anykščiai, A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – Lietuvos poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Antanas Baranauskas · Žiūrėti daugiau »

Bavarija

Bavarija – žemė pietryčių Vokietijoje, didžiausia šalies žemė (Bundesland).

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Bavarija · Žiūrėti daugiau »

Domas Kaunas

Domas Kaunas (g. 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiai, Plungės valsčius) – Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Domas Kaunas · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Kuršaitis

Pirmasis redaguoto savaitraščio ''Keleiwis'' egzempliorius. (1849 m. Nr. 1) Frydrichas Kuršaitis (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Motylkovas, Slavsko rajonas – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija, palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Frydrichas Kuršaitis · Žiūrėti daugiau »

Getingenas

Getingenas – universitetinis miestas Žemutinėje Saksonijoje (vidurio Vokietija), prie Leinės upės, apie 100 km į pietus nuo Hanoverio.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Getingenas · Žiūrėti daugiau »

Hugo Šojus

Hugo Šojus (1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė – 1937 m. liepos 25 d. Šilutė, Lietuva) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Hugo Šojus · Žiūrėti daugiau »

Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas, 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Jonas Jablonskis · Žiūrėti daugiau »

Juozas Balčikonis (1885)

Juozas Balčikonis (1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose – 1969 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Juozas Balčikonis (1885) · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučiaus universitetas

Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Karaliaučiaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

Kretinga

Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Kretinga · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 17

Rugpjūčio 17 yra 229-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 230-a).

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Rugpjūčio 17 · Žiūrėti daugiau »

Spalio 2

Spalio 2 yra 275-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 276-a).

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Spalio 2 · Žiūrėti daugiau »

Vokietijos kariuomenė

Vokietijos kariuomenė – Vokietijos ginkluotosios pajėgos, turėjo atskirus istorijos etapus ir pavadinimus.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir Vokietijos kariuomenė · Žiūrėti daugiau »

1857 m.

1857 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1857 m. · Žiūrėti daugiau »

1882 m.

1882 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1882 m. · Žiūrėti daugiau »

1898 m.

1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1898 m. · Žiūrėti daugiau »

1899 m.

1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1899 m. · Žiūrėti daugiau »

1900 m.

1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1900 m. · Žiūrėti daugiau »

1911 m.

1911 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1911 m. · Žiūrėti daugiau »

1912 m.

1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1912 m. · Žiūrėti daugiau »

1913 m.

1913 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1913 m. · Žiūrėti daugiau »

1917 m.

1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1917 m. · Žiūrėti daugiau »

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »

1922 m.

1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1922 m. · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1925 m. · Žiūrėti daugiau »

1944 m.

1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Aleksandras Kuršaitis ir 1944 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »