Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Ašmena, Augustas II, Lenkijos-Lietuvos totoriai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pulkininkas, Rotmistras, Studzianka (Liublino vaivadija), Ulonai, Vėliava (LDK kariuomenės dalis), 1704 m., 1713 m., 1715 m., 1716 m., 1730 m., 1740 m..
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Ašmena · Žiūrėti daugiau »
Augustas II
Augusto II monograma Abiejų Tautų Respublika – 1701 m. Augustas II arba Augustas Stiprusis (1670 m. gegužės 12 d. Drezdene – 1733 m. sausio 31 d. Varšuvoje) – Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Augustas II · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos-Lietuvos totoriai
Trakų salos pilyje Lenkijos-Lietuvos totoriai – totorių subetnosas, gyvenantis buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje: Lietuvoje – ~4 tūkst., Baltarusijoje – virš 10 tūkst., Lenkijoje – virš 5 tūkst.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Lenkijos-Lietuvos totoriai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Pulkininkas · Žiūrėti daugiau »
Rotmistras
Rotmistras (angl. ir) – kavalerijos karininkas kai kurių Europos šalų ar carinės Rusijos kariuomenėje, kurio laipsnis yra analogiškas pėstininkų kapitonui (ir kazokų esaului).
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Rotmistras · Žiūrėti daugiau »
Studzianka (Liublino vaivadija)
Studzianka – kaimas Lenkijos rytuose, Lomazų valsčiuje, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Studzianka (Liublino vaivadija) · Žiūrėti daugiau »
Ulonai
Lenkų ulonas Varšuvos kunigaikštystė Ulonai – lengvosios kavalerijos rūšis atsiradusi XVIII amžiuje.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Ulonai · Žiūrėti daugiau »
Vėliava (LDK kariuomenės dalis)
Žigimanto vazos laikų vėliavos (dalinio) simbolis Vėliava – nuo viduramžių iki XVIII a. egzistavęs karinis dalinys.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir Vėliava (LDK kariuomenės dalis) · Žiūrėti daugiau »
1704 m.
1704 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir 1704 m. · Žiūrėti daugiau »
1713 m.
1713 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir 1713 m. · Žiūrėti daugiau »
1715 m.
1715 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir 1715 m. · Žiūrėti daugiau »
1716 m.
1716 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir 1716 m. · Žiūrėti daugiau »
1730 m.
1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir 1730 m. · Žiūrėti daugiau »
1740 m.
1740 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Aleksandras Ulanas ir 1740 m. · Žiūrėti daugiau »
