Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Alexander Lernet-Holenia

Indeksas Alexander Lernet-Holenia

Aleksandras Lernet–Holenija (tikroji pavardė, 1897 m. spalio 27 d. Viena – 1976 m. liepos 3 d. ten pat) – austrų rašytojas.

26 santykiai: Antrasis pasaulinis karas, Austrija, Habsburgų dinastija, Lenkija, Liepos 3, Pirmasis pasaulinis karas, Rugsėjo 24, Spalio 27, Stefan Zweig, Vermachtas, Viena, XIX amžius, XX amžius, 1897 m., 1926 m., 1927 m., 1929 m., 1939 m., 1945 m., 1951 m., 1958 m., 1961 m., 1962 m., 1967 m., 1976 m., 1999 m..

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Austrija

Austrija, oficialiai Austrijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Austrija · Žiūrėti daugiau »

Habsburgų dinastija

Habsburgų giminės herbas Habsburgų giminės vėliava Habsburgai (von Habsburg) ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų, ilgametė valdančioji Ispanijos karalystės ir Austrijos (vėliau – Austrijos imperijos) dinastija.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Habsburgų dinastija · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Liepos 3

Liepos 3 yra 184-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 185-a).

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Liepos 3 · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 24

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 268-a).

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Rugsėjo 24 · Žiūrėti daugiau »

Spalio 27

Spalio 27 yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 301-a).

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Spalio 27 · Žiūrėti daugiau »

Stefan Zweig

Stefanas Cveigas (1881 m. lapkričio 28 d. Viena, Austrija – 1942 m. vasario 22 d. Petropolis, Brazilija) – austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Stefan Zweig · Žiūrėti daugiau »

Vermachtas

Simbolis kareivių šalmams (1942) Vermachtas – nacistinės Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1935–1945 m. Antrojo pasaulinio karo metu vermachtąsudarė sausumos kariuomenė (Heer), karinės oro pajėgos (Luftwaffe) ir karinis jūrų laivynas (Kriegsmarine).

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Vermachtas · Žiūrėti daugiau »

Viena

Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir Viena · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1897 m.

1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1897 m. · Žiūrėti daugiau »

1926 m.

1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »

1927 m.

1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1927 m. · Žiūrėti daugiau »

1929 m.

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1929 m. · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »

1951 m.

1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1951 m. · Žiūrėti daugiau »

1958 m.

1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1958 m. · Žiūrėti daugiau »

1961 m.

1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1961 m. · Žiūrėti daugiau »

1962 m.

1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1962 m. · Žiūrėti daugiau »

1967 m.

1967 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1967 m. · Žiūrėti daugiau »

1976 m.

1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1976 m. · Žiūrėti daugiau »

1999 m.

1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alexander Lernet-Holenia ir 1999 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Aleksandras Lernet–Holenija.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »