Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Alytus, Šešupė, Žuvintas, Ekonomija, Krokialaukis, Krosna, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Miestas, Palivarkas, Prūsija, Rusija, Valakas, Varanavas, 1589 m., 1649 m., 1783 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Alytus · Žiūrėti daugiau »
Šešupė
Šešupė Lietuvos žemėlapyje Šešupė ties Pilviškiais Šešupės baseinas Šešupė (arba Ostfluss) – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Šešupė · Žiūrėti daugiau »
Žuvintas
120px Žuvintas – didelis ežeras pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, 8 km į šiaurę nuo Simno.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Žuvintas · Žiūrėti daugiau »
Ekonomija
Ekonomija – LDK valstybinė žemės valda, iš kurios pajamos ėjo Lenkijos karaliui.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Ekonomija · Žiūrėti daugiau »
Krokialaukis
Krokialaukis – miestelis Alytaus rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Simno, 6 km į šiaurę nuo kelio.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Krokialaukis · Žiūrėti daugiau »
Krosna
Krosna – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, prie kelio, 8 km į vakarus nuo Simno.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Krosna · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Miestas
Modernus miestas (Niujorkas) Neoklasikinis miestas (Helsinkis) Senovinis miestas (Chiva) Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Miestas · Žiūrėti daugiau »
Palivarkas
Merečovščiznos palivarko sodyba Palivarkas (iš ir iš) – dvarui priklausantis ūkinis ir administracinis kompleksas.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Palivarkas · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Valakas
Valakas – LDK žemės ploto vienetas, paplitęs XVII a. 1-oje pusėje.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Valakas · Žiūrėti daugiau »
Varanavas
Varanãvas (arba Varenãvas, Balatnà) – miestelis vakarų Baltarusijoje, 32 km į šiaurę nuo Lydos, 13 km nuo sienos su Lietuva.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir Varanavas · Žiūrėti daugiau »
1589 m.
1589 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir 1589 m. · Žiūrėti daugiau »
1649 m.
1649 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir 1649 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Alytaus ekonomija ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
