Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Alšėniškiai

Indeksas Alšėniškiai

Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.

62 santykiai: Alšis, Aleksandras Alšėniškis, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Baltarusija, Bona Sforca, Brestas (Baltarusija), Bychovco kronika, Daumantas Pskoviškis, Edvardas Gudavičius, Galšia, Gardinas, Giedrius, Hippocentaurus, Jogaila, Jogailaičių dinastija, Jonas Alšėniškis, Jonas Jurgaitis Alšėniškis, Jonušas Alšėniškis, Julijona Alšėniškė, Jurgis Alšėniškis, Jurijus Alšėniškis, Kazimieras Jogailaitis, Kijevo vaivada, Kunigaikštis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Maskva, Moldavija, Narimantas, Naugarduko vaivada, Ponų taryba, Povilas Alšėniškis, Povilas Ivanovičius Sapiega, Rokantiškių pilis, Simonas Alšėniškis, Slanimas, Sofija Alšėniškė, Stačiatikybė, Traidenis, Trakų vaivada, Valkaviskas, Vilniaus kaštelionas, Vytautas Didysis, XIII amžius, XVI amžius, 1405 m., 1408 m., 1432 m., 1433 m., ..., 1440 m., 1448 m., 1472 m., 1493 m., 1500 m., 1501 m., 1505 m., 1511 m., 1525 m., 1533 m., 1555 m., 1562 m.. Išplėsti indeksą (12 daugiau) »

Alšis

Pilies griuvėsiai Rokantiškėse Alšis (arba Alšas, Holšis) – legendinis lietuvių kunigaikštis, Romunto sūnus ir Narimanto, Daumanto, Giedriaus ir Traidenio brolis.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Alšis · Žiūrėti daugiau »

Aleksandras Alšėniškis

Aleksandras Juravičius Alšėniškis (m. 1511 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Aleksandras Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Švitrigaila

Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Švitrigaila · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Kęstutaitis

Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas Paminklas Pabaisko mūšiui atminti Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Žygimantas Kęstutaitis · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »

Bona Sforca

Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Bona Sforca · Žiūrėti daugiau »

Brestas (Baltarusija)

Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Brestas (Baltarusija) · Žiūrėti daugiau »

Bychovco kronika

Bychovco kronika, arba Lietuvos metraštis – Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausias variantas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Bychovco kronika · Žiūrėti daugiau »

Daumantas Pskoviškis

Daumantas (apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Daumantas Pskoviškis · Žiūrėti daugiau »

Edvardas Gudavičius

Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »

Galšia

Galšià (arba Alšė́nai) – agromiestelis Baltarusijoje, prie kelio Vilnius–Ašmena–Voložinas, 20 km į pietus nuo Ašmenos, netoli Lietuvos sienos, prie Galšios (Alšios) upės.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Galšia · Žiūrėti daugiau »

Gardinas

Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »

Giedrius

Giedrius – legendinis lietuvių kunigaikštis, Romunto sūnus ir Narimanto, Daumanto, Alšio ir Traidenio brolis.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Giedrius · Žiūrėti daugiau »

Hippocentaurus

Hippocentaurus kitaip dar Hipocentaurus, Hipocentaur, Kitaurus, Kitaurus – bajorų herbas, kurį naudojo kai kurios Abiejų Tautų Respublikos giminės.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Hippocentaurus · Žiūrėti daugiau »

Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »

Jogailaičių dinastija

Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jogailaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Jonas Alšėniškis

Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jonas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Jurgaitis Alšėniškis

Jonas Jurgaitis Alšėniškis (1510 m. – 1562 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jonas Jurgaitis Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jonušas Alšėniškis

Jonušas Alšėniškis (m. po 1505 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jonušas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Julijona Alšėniškė

Julijona Alšėniškė (m. 1448 m.) – Olšanskių giminės didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Julijona Alšėniškė · Žiūrėti daugiau »

Jurgis Alšėniškis

Jurgis Alšėniškis (m. 1510 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jurgis Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jurijus Alšėniškis

Jurijus Alšėniškis ((?)-(?)) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Jurijus Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jogailaitis

Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »

Kijevo vaivada

Vaivadijos herbas Mažosios Lenkijos provincija (1635 m.), į kurios sudėtį įėjo Kijevo vaivadija. Kijevo vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kijevo vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų 1471–1793 m.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Kijevo vaivada · Žiūrėti daugiau »

Kunigaikštis

Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis etmonas

LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Lietuvos didysis etmonas · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Moldavija

Moldova arba Moldavija, oficialiai Moldovos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Moldavija · Žiūrėti daugiau »

Narimantas

Narimantas (stačiatikių krikšto vardas Glebas, g. apie 1300 m. – 1348 m. vasario 2 d.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Narimantas · Žiūrėti daugiau »

Naugarduko vaivada

Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Naugarduko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Ponų taryba

Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Ponų taryba · Žiūrėti daugiau »

Povilas Alšėniškis

Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Povilas Ivanovičius Sapiega

Povilas Ivanovičius Sapiega (tarp 1481/1490 m. – 1579 m.) – 1555–1558 m.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Povilas Ivanovičius Sapiega · Žiūrėti daugiau »

Rokantiškių pilis

Rokantiškių pilies griuvėsiai rightRokantiškių pilis (pastatyta XII a.) Rokantiškėse, Pavilnių regioniniame parke stovėjusi pilis.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Rokantiškių pilis · Žiūrėti daugiau »

Simonas Alšėniškis

Simonas Juravičius Alšėniškis (m. 1505 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Simonas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Slanimas

Slãnimas  (arba Slonimas) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Slanimas · Žiūrėti daugiau »

Sofija Alšėniškė

Sofija Andrejevna Alšėniškė (Со́нька;; apie 1405 − 1461 m. rugsėjo 21 d., Krokuva) − kunigaikštytė iš Alšėniškių giminės, Lenkijos karalienė, nuo 1422 metų ketvirta ir paskutinė Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos žmona.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Sofija Alšėniškė · Žiūrėti daugiau »

Stačiatikybė

Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »

Traidenis

Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Trakų vaivada

Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »

Valkaviskas

Valkavìskas  (arba Volkovyskas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srities pietrytinėje dalyje, prie Vilkuvos ir Rasos upių, 271 km nuo Minsko, 220 km nuo Vilniaus.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Valkaviskas · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus kaštelionas

Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Nauja!!: Alšėniškiai ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Alšėniškiai ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Alšėniškiai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

1405 m.

1405 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1405 m. · Žiūrėti daugiau »

1408 m.

1408 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1408 m. · Žiūrėti daugiau »

1432 m.

1432 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1432 m. · Žiūrėti daugiau »

1433 m.

1433 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1433 m. · Žiūrėti daugiau »

1440 m.

1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1440 m. · Žiūrėti daugiau »

1448 m.

1448 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1448 m. · Žiūrėti daugiau »

1472 m.

1472 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1472 m. · Žiūrėti daugiau »

1493 m.

1493 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1493 m. · Žiūrėti daugiau »

1500 m.

1500 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1500 m. · Žiūrėti daugiau »

1501 m.

1501 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1501 m. · Žiūrėti daugiau »

1505 m.

1505 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1505 m. · Žiūrėti daugiau »

1511 m.

1511 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1511 m. · Žiūrėti daugiau »

1525 m.

1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1525 m. · Žiūrėti daugiau »

1533 m.

1533 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1533 m. · Žiūrėti daugiau »

1555 m.

1555 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1555 m. · Žiūrėti daugiau »

1562 m.

1562 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alšėniškiai ir 1562 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »