16 santykiai: Anglis, Atomas, Avogadro konstanta, Biochemija, Chemija, Fizika, Izotopas, John Dalton, Masė, Matavimo vienetas, Molekulė, Neutronas, Protonas, SI (sistema), Vandenilis, 1961 m..
Anglis
Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Anglis · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Avogadro konstanta
Amadėjus Avogadras Avogadro konstanta (literatūroje dar galima rasti pavadinimąAvogadro skaičius) – konstanta, medžiagos molekulių skaičius viename molyje – 12C (anglies-12) atomų skaičius viename molyje – 12 gramų (0,012 kg) 12C.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Avogadro konstanta · Žiūrėti daugiau »
Biochemija
Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Biochemija · Žiūrėti daugiau »
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Chemija · Žiūrėti daugiau »
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Fizika · Žiūrėti daugiau »
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »
John Dalton
Džonas Daltonas (1766 m. rugsėjo 6 d. Iglsfildas, Kambrija, Anglija – 1844 m. liepos 27 d. Mančesteris, Anglija) – žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir John Dalton · Žiūrėti daugiau »
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Masė · Žiūrėti daugiau »
Matavimo vienetas
Matavimo vienetas – rodiklis, pagal kurį apskaičiuojami kokio nors objekto matmenys.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Matavimo vienetas · Žiūrėti daugiau »
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
SI (sistema)
Šalys, kurios oficialiai nepatvirtinusios SI sistemos: JAV, Liberija ir Mianmaras. SI (sutrump. pranc. Le système international d’unités) – tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 m.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir SI (sistema) · Žiūrėti daugiau »
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Atominės masės vienetas ir 1961 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Atominis masės vienetas, Atominės masės vienetai, Daltonas (matavimo vienetas).