Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Audronė Kaušpėdienė

Indeksas Audronė Kaušpėdienė

Audronė Kaušpėdienė (g. 1953 m. gegužės 27 d. Radviliškyje) – Lietuvos architektė, interjerų kūrėja, visuomenininkė.

Turinys

  1. 33 santykiai: Algirdas Kaušpėdas, Antis (roko grupė), Audrys Karalius, Babtyno dvaras, Bukareštas, Europos kultūros sostinė, Forum Palace, Gegužės 27, Kaunas, Kauno diena, Klaipėda, Lietuva, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Pramprojektas, Radviliškis, Roko maršas, Ryga, Trakai, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, 1953 m., 1976 m., 1980 m., 1993 m., 1994 m., 1999 m., 2000 m., 2003 m., 2004 m., 2007–2008 m. finansų krizė, 2009 m..

Algirdas Kaušpėdas

Dalios Grybauskaitės inauguracijoje A. Kaušpėdas su grupe „Antis“ festivalyje „Sostinės dienos“ 2008 m. rugsėjo 7 d. Algirdas Kaušpėdas (g. 1953 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje) – architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas, dabar grupės „KAnDIs“ narys, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Algirdas Kaušpėdas

Antis (roko grupė)

„Antis“ – Lietuvos roko grupė, Algirdo Kaušpėdo suburta architektų vakarėliui (pirmas koncertas – 1984 m. gruodžio 31 d.), „Antis“ greitai tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos roko ir Atgimimo istorijoje.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Antis (roko grupė)

Audrys Karalius

Audrys Karalius (g. 1960 m. gruodžio 20 d., Vilniuje) – Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Audrys Karalius

Babtyno dvaras

Babtyno dvaras (arba Žemaitkiemio dvaras) – dvaras, esantis Kauno rajono savivaldybėje, Žemaitkiemio kaime.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Babtyno dvaras

Bukareštas

Bukareštas – Rumunijos sostinė, šalies politinis, ekonominis ir kultūrinis centras.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Bukareštas

Europos kultūros sostinė

Europos kultūros sostinių žemėlapis Europos kultūros sostinės statusas (iki 1999 m.: Europos kultūros miestas) – kasmet nuo 1985 m. suteikiamas bent vienam Europos miestui, nuo 2007 m. – dviem, nuo 2020 m. kas trejus metus – trims.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Europos kultūros sostinė

Forum Palace

2012 m. Forum Palace – verslo, pramogų ir sporto centras Konstitucijos pr. (Vilnius).

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Forum Palace

Gegužės 27

Gegužės 27 yra 147-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 148-a).

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Gegužės 27

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Kaunas

Kauno diena

Kauno tiesa, 1967 m. „Kauno diena“ – Lietuvos dienraštis.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Kauno diena

Klaipėda

Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Klaipėda

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Lietuva

Lietuvos jūrų muziejus

Ekspozicijų salė Muziejaus delfinariumas (1994 m., arch. Petras Lapėhttps://ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/mire-lietuvos-juru-muziejaus-architektas-petras-lape) Lietuvos jūrų muziejus – lietuviškas marinistinis muziejus.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Lietuvos jūrų muziejus

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – viena iš Lietuvos valstybinių švenčių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Sąjūdžio logotipas "1989 Sąjūdžio Vytis". Pašto ženklas iš serijos "Vytis vėliavose" Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs 1990 m.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Pramprojektas

Rekonstrukcijos metu, 2017 m. Po rekonstrukcijos AB Pramprojektas – įvairios paskirties projektų rengimo, inžinerinių tinklų, geležinkelių, kelių projektavimo, detaliųjų planų rengimo, techninės statybų priežiūros paslaugas teikianti įmonė.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Pramprojektas

Radviliškis

Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių, Radviliškio kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio).

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Radviliškis

Roko maršas

Antis“, dainuoja ant scenos vykstant pirmajam „Roko maršui“. Vilnius, 1987 m. Kaune 1989 m. Grupinė Lietuvos roko grupės „Foje“ nuotrauka, tarp trečiųjų „Roko maršų“ veikėjų. Andrius Mamontovas stovi centre. Vilnius, 1987 m. Paskutinis „Roko maršas“ 1997 m.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Roko maršas

Ryga

Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Ryga

Trakai

Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Trakai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Saulėtėkyje VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas VILNIUS TECH Saulėtekio rūmai Rugsėjo pirmosios šventė VILNIUS TECH biblioteka VILNIUS TECH Mechanikos fakultetas VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas VILNIUS TECH Architektūros fakultetas VILNIUS TECH Civilinės inžinerijos mokslo centras VILNIUS TECH bendrabučiai Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – technologijos mokslų universitetas Vilniuje.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir Vilnius

1953 m.

1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 1953 m.

1976 m.

1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 1976 m.

1980 m.

1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 1980 m.

1993 m.

1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 1993 m.

1994 m.

1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 1994 m.

1999 m.

1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 1999 m.

2000 m.

2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 2000 m.

2003 m.

2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 2003 m.

2004 m.

2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 2004 m.

2007–2008 m. finansų krizė

BVP augimą2009 m. Ruda spalva pažymėtose šalyse BVP krito. 2007–2008 m.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 2007–2008 m. finansų krizė

2009 m.

2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Audronė Kaušpėdienė ir 2009 m.