Greičiau nei naršyklėje!
28 santykiai: Apušėliai, Šėkščiai (Gruzdžiai), Šiauliai, Šiaulių apskritis, Šiaulių ekonomija, Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių valsčius, Šiupyliai, Gruzdžiai, Gruzdžių apylinkė, Gruzdžių valsčius, Gruzdžių–Gubernijos miškai, Jauneliai, Kubeliai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lukošaičiai, Maldeniai (Šiauliai), Minkštakiai, Norutaičiai, Pakarniukai, Verbūnų seniūnija, Zastarčiai, 1791 m., 1863 m., 1918 m., 1923 m., 1950 m., 1991 m..
Apušėliai
Apušėliai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės centrinėje dalyje, 16 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, į vakarus nuo kelio Kužiai–Gruzdžiai, Gulbino miško linkyje.
Nauja!!: Augučiai ir Apušėliai · Žiūrėti daugiau »
Šėkščiai (Gruzdžiai)
Šėkščiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, į pietvakarius nuo Šiupylių, Gulbino miško šiauriniame pakraštyje.
Nauja!!: Augučiai ir Šėkščiai (Gruzdžiai) · Žiūrėti daugiau »
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Nauja!!: Augučiai ir Šiauliai · Žiūrėti daugiau »
Šiaulių apskritis
Šiaulių apskritis – 1995–2010 m. viena iš dešimties Lietuvos apskričių, valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies šiaurinėje dalyje.
Nauja!!: Augučiai ir Šiaulių apskritis · Žiūrėti daugiau »
Šiaulių ekonomija
Šiaulių ekonomijos dvaro parkas šiandien Šiaulių dvaro arklidėse šiandien įsikūręs Šiaulių apygardos teismas Šiaulių ekonomija – Šiaurės Lietuvos valstybinių dvarų valdymo institucija, karališkųjų dvarų suvienijimas, apėmęs Šiaulių, Gruzdžių, Žagarės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio dvarus, įsteigta 1589 m., faktiškai veikusi 1616–1797 m. Didžiausia LDK valstybinė žemės valda.
Nauja!!: Augučiai ir Šiaulių ekonomija · Žiūrėti daugiau »
Šiaulių rajono savivaldybė
Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose.
Nauja!!: Augučiai ir Šiaulių rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Šiaulių valsčius
Šiaulių valsčius (taip pat Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Augučiai ir Šiaulių valsčius · Žiūrėti daugiau »
Šiupyliai
Šiupyliai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 7 km į vakarus nuo Gruzdžių.
Nauja!!: Augučiai ir Šiupyliai · Žiūrėti daugiau »
Gruzdžiai
Gruzdžiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio, 19 km į šiaurę nuo Šiaulių.
Nauja!!: Augučiai ir Gruzdžiai · Žiūrėti daugiau »
Gruzdžių apylinkė
Gruzdžių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Nauja!!: Augučiai ir Gruzdžių apylinkė · Žiūrėti daugiau »
Gruzdžių valsčius
Gruzdžių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Augučiai ir Gruzdžių valsčius · Žiūrėti daugiau »
Gruzdžių–Gubernijos miškai
Gruzdžių-Gubernijos miškai – miškai Šiaulių raj.
Nauja!!: Augučiai ir Gruzdžių–Gubernijos miškai · Žiūrėti daugiau »
Jauneliai
Jauneliai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, prie Gulbino miško.
Nauja!!: Augučiai ir Jauneliai · Žiūrėti daugiau »
Kubeliai
Kubeliai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 11 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų, prie kelio Šiupyliai–Kuršėnai.
Nauja!!: Augučiai ir Kubeliai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Augučiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lukošaičiai
Lukošaičiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, prie kelio Šiupyliai–Augučiai.
Nauja!!: Augučiai ir Lukošaičiai · Žiūrėti daugiau »
Maldeniai (Šiauliai)
Maldeniai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 22 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, prie kelio Kuršėnai – Šiupyliai – Gruzdžiai, tarp Gulbino miško šiaurinės dalies ir Valiūkiškio miško.
Nauja!!: Augučiai ir Maldeniai (Šiauliai) · Žiūrėti daugiau »
Minkštakiai
Minkštakiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų, į šiaurę nuo kelio, Gulbino-Minkštakių miško pietvakariniame pakraštyje.
Nauja!!: Augučiai ir Minkštakiai · Žiūrėti daugiau »
Norutaičiai
Norutaičiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, 3 km į šiaurę nuo plento, į vakarus nuo kelio, į rytus nuo Gulbino miško, Ringuvos dešiniajame krante.
Nauja!!: Augučiai ir Norutaičiai · Žiūrėti daugiau »
Pakarniukai
Pakarniukai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, prie kelio Kužiai–Gruzdžiai.
Nauja!!: Augučiai ir Pakarniukai · Žiūrėti daugiau »
Verbūnų seniūnija
Verbūnų seniūnija – administracinis teritorinis vienetas Gruzdžių valsčiuje, 1897–1915 m. ir 1918–1945 m. turėjęs ribotos savivaldos teises.
Nauja!!: Augučiai ir Verbūnų seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Zastarčiai
Zastarčiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų, prie kelio Augučiai–Drąsučiai, Gulbino miško vakariniame pakraštyje.
Nauja!!: Augučiai ir Zastarčiai · Žiūrėti daugiau »
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augučiai ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augučiai ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augučiai ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augučiai ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augučiai ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augučiai ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »
