Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Būdvardis

Indeksas Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

34 santykiai: Armėnų kalba, Šauksmininkas, Įnagininkas, Baltų kalbos, Daiktavardis, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanų kalbos, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Hetitų kalba, Indoeuropiečių kalbos, Japonų kalba, Kalbos dalis, Kilmininkas, Latvių kalba, Linksnis, Lotynų kalba, Morfologija, Naudininkas, Nosinė (diakritinis ženklas), Pažyminys, Prancūzų kalba, Prūsų kalba, Priešdėlis, Sanskritas, Senovės graikų kalba, Sintaksė, Skaitvardis, Slavų kalbos, Tarinys, Vardažodis, Vardininkas, Vietininkas.

Armėnų kalba

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Nauja!!: Būdvardis ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Šauksmininkas

Šauksmininkas – linksnis, naudojamas kaip kreipinys.

Nauja!!: Būdvardis ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Būdvardis ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Būdvardis ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, kuri nusako daikto vardą ir atsako į klausimą „kas?“.

Nauja!!: Būdvardis ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Nauja!!: Būdvardis ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimą ką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Būdvardis ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Būdvardis ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Būdvardis ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Būdvardis ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Nauja!!: Būdvardis ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Būdvardis ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Japonų kalba

Japonų kalba (日本語) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.

Nauja!!: Būdvardis ir Japonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kalbos dalis

Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Nauja!!: Būdvardis ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Būdvardis ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Būdvardis ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnis – linksniuojamų kalbos dalių gramatinė kategorija.

Nauja!!: Būdvardis ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Nauja!!: Būdvardis ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Morfologija

Morfologija (– pavidalas, forma + logos – mokslas) plačiąja prasme suprantamas mokslu apie formas ir sandaras.

Nauja!!: Būdvardis ir Morfologija · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimą kam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Būdvardis ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nosinė (diakritinis ženklas)

Nosinė – diakritinis ženklas, mažas kabliukas, esantis lotynų abėcėlės balsių apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje.

Nauja!!: Būdvardis ir Nosinė (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks?, kokia?, kokie?, kokios?, kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Būdvardis ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Prancūzų kalba

Prancūzų kalba (le français, la langue française) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba. Kalbančiųjų pasaulyje yra apie 129 mln. Prancūzų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų oficiali arba darbo kalba (Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Tarptautinis olimpinis komitetas, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis teisingumo teismas, Interpolas, Pasaulinė pašto sąjunga, Europos transliuotojų sąjunga ir daugelis kitų).

Nauja!!: Būdvardis ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.

Nauja!!: Būdvardis ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Būdvardis ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृ.

Nauja!!: Būdvardis ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Senovės graikų kalba

Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.

Nauja!!: Būdvardis ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Nauja!!: Būdvardis ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietą skaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Būdvardis ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė.

Nauja!!: Būdvardis ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę.

Nauja!!: Būdvardis ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Nauja!!: Būdvardis ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą (kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimą „kas?, koks?, kuris?“.

Nauja!!: Būdvardis ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą (locus).

Nauja!!: Būdvardis ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Būdvardis (lietuvių kalba), Būdvardžiai.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »