Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų-slavų kalbos

Indeksas Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

135 santykiai: Abliatyvas, Adalbertas Becenbergeris, Akūtas, Akcentologija, Albanų kalba, Anachronizmas, Antanas Klimas, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, Armėnų kalba, Asimiliacija (kalbotyra), August Schleicher, Avestos kalba, Įnagininkas, Įvardis, Čekų kalba, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Būdvardis, Bulgarų kalba, Cirkumfleksas, Dakų kalba, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dniepras, Dvibalsis, Etimologija, Etninė grupė, Ferdinand de Saussure, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Geminacija, Genetika, Germanų kalbos, Glotochronologija, Graikų kalba, Gramatinis skaičius, Hetitų kalba, Hipotezė, Hirto dėsnis, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, ..., Indoiranėnų kalbos, Italikų kalbos, Jan Niecisław Baudouin de Courtenay, Janis Endzelynas, Jerzy Kuryłowicz, Kalbinis sluoksnis, Karl Brugmann, Kijevas, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Latvių kalba, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Linksnis, Lužitėnų kultūra, Lyginamoji kalbotyra, Makedonų kalba, Maskva, Metodologija, Michailas Lomonosovas, Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Nuosaka, Oswald Szemerényi, Paradigma, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pietryčių Europa, Pleofonija, Prūsų kalba, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prokalbė, Redukcija (kalbotyra), Rusų kalba, Rusija, Rytų Europa, Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Senoji rusų kalba, Serbų-kroatų kalba, Sintaksė, Skaitvardis, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovėnų kalba, Sorbų kalbos, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Tarinys, Tarmė, Tocharų kalbos, Trakų kalba, Ukrainiečių kalba, Vandenvardis, Vedų kalba, Veiksmažodis, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vidurio Europa, VII amžius, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Vladimiras Toporovas, Vladislavas Illič-Svityčius, Vysla, XIX amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 1210 m. pr. m. e., 1400 m. pr. m. e., 1923 m., 1956 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (85 daugiau) »

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Adalbertas Becenbergeris

Adalbertas Becenbergeris Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Adalbertas Becenbergeris · Žiūrėti daugiau »

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »

Akcentologija

Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Akcentologija · Žiūrėti daugiau »

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų grupės kalba, kurią vartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Anachronizmas

smuiku Anachronizmas (iš  'prieš' + χρόνος 'laikas') – meno kūrinys, archeologinis dirbinys ar kitas objektas, idėjos, tradicijos ir t. t., neegzistavusios vaizduojamame laikotarpyje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Anachronizmas · Žiūrėti daugiau »

Antanas Klimas

Antanas Klimas (g. 1924 m. balandžio 17 d. Pelekonyse, Jiezno valsčius) – Lietuvos kalbininkas, mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Antanas Klimas · Žiūrėti daugiau »

Antoine Meillet

Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »

Aoristas

Aoristas (iš  – 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »

Archaizmas

Archaizmas (iš  – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologinių kasinėjimų vieta Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Armėnų kalba

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (kalbotyra)

Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitą kuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Asimiliacija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »

Avestos kalba

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Čekų kalba

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Čekų kalba · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimą lemia muzikos tonas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (Белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Baltų prokalbė arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Baltijos finų kalbos

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

1694 m. jūrinis žemėlapis Baltijos jūros uostų planai 1906 m. Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Bulgarų kalba

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Bulgarų kalba · Žiūrėti daugiau »

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »

Dakų kalba

Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a., Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daugektų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Dniepras

Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »

Dvibalsis

Dvibalsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Dvibalsis · Žiūrėti daugiau »

Etimologija

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »

Etninė grupė

Etninė grupė, etnosas – tai istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Etninė grupė · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand de Saussure

Ferdinand de Saussure Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų lingvistas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimą ką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Geminacija

Geminacija arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »

Genetika

DNR - paveldimos informacijos nešėja Genetika ('gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamą informaciją (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Genetika · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Glotochronologija

Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimą susijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė ('spėjimas').

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Hirto dėsnis

Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Italikų kalbos

Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Jan Niecisław Baudouin de Courtenay

Janas Boduenas de Kurtenė Janas Boduenas de Kurtenė (1845 m. kovo 13 d. Radzyminas, Lenkija – 1929 m. lapkričio 3 d. Varšuva) – lenkų kalbininkas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Jan Niecisław Baudouin de Courtenay · Žiūrėti daugiau »

Janis Endzelynas

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Janis Endzelynas · Žiūrėti daugiau »

Jerzy Kuryłowicz

Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »

Kalbinis sluoksnis

Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Karl Brugmann

Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Karl Brugmann · Žiūrėti daugiau »

Kijevas

Kijevas – Ukrainos sostinė ir didžiausias milijoninis miestas šalies šiaurėje, prie Dniepro upės.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kijevas · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kirčiuotė

Kirčiuotė yra kirčiavimo paradigma.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechų pogrupiui, kurią vartoja lenkai.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (apie 1570 m.). Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1619 m. žemėlapyje, kuriame pavaizduotos dabartinės sienos LDK administracinis suskirstymas XVII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnis – linksniuojamų kalbos dalių gramatinė kategorija.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lužitėnų kultūra

Lužitėnų kultūros arealas Lužitėnų kultūros keramika iš Bielsko Lužitėnų kultūra – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Lužicos srities (Vokietija) kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lužitėnų kultūra · Žiūrėti daugiau »

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Makedonų kalba

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Metodologija

Metodologija – metodų teorija; pažinimo pažangos sąlygų samprata, kuri apima mokslinės mąstysenos principus.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Metodologija · Žiūrėti daugiau »

Michailas Lomonosovas

Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов, moksl. transliteracija Michail Vasiljevič Lomonosov; g. 1711 m. lapkričio 19 Denisovkoje prie Archangelsko, pagal kitus šaltinius Mišaninskaja – m. 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, biologas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »

Morfema

Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrą reikšmę.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Morfema · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimą kam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – asmenuojamoji veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Oswald Szemerényi

Osvaldas Semerenis (1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Oswald Szemerényi · Žiūrėti daugiau »

Paradigma

Paradigma (parádeigma – „pavyzdys, mėginys“) turi kelias pagrindines reikšmes.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Paradigma · Žiūrėti daugiau »

Pederseno dėsnis

Holger Pedersen (1867–1953) Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas arba atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas baigėsi praeityje, o jo rezultatas trunka dabartyje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pietrasanta, Toskana) – italų kalbininkas, baltistas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »

Pietryčių Europa

Pietryčių Europa yra geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pietryčių Europa · Žiūrėti daugiau »

Pleofonija

Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas') arba pilnagarsystė – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В. В. nuo vakarų ir pietų slavų kalbų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimą kalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Rytų Europa

Rytų Europa Rytų Europa Stylerio žemėlapyje 1891 m. Rytų Europa – teritorija, dengianti rytinę Europos žemyno dalį.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Rytų Europa · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृ.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ,*ǵ, *ǵʰ yra virtę š, ž. Tolimesnė raida − š, ž > s, z (toks virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »

Semantika

Semantika (iš: σημαντικός sēmantikós "reikšmingas") yra prasmės.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Semantika · Žiūrėti daugiau »

Senoji rusų kalba

Senoji rusų kalba arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Serbų-kroatų kalba

Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Serbų-kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietą skaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

thumbSlavų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės slavų kalbos.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Slovakų kalba

Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Slovėnų kalba

Slovėnų kalba – viena pietų slavų kalbų, kuria kalba slovėnai.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Slovėnų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sorbų kalbos

Sorbų kalbos – vakarų slavų kalbų grupė, kuriai priklausančios kalbos vartojamos Lužicos regione rytų Vokietijoje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sorbų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tocharų kalbos

Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Trakų kalba

Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »

Vedų kalba

XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?“ Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

VI amžius

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »

Vidurio Europa

Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Vidurio Europos kalbos Centrinė Europa arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomą teritoriją Europos centrinėje dalyje.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vidurio Europa · Žiūrėti daugiau »

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »

Vinterio dėsnis

Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra arba kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »

Vladislavas Illič-Svityčius

Vladislavas Illič-Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologiją ir ginčytiną nostratinę teoriją.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vladislavas Illič-Svityčius · Žiūrėti daugiau »

Vysla

Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Vysla · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »

1 tūkstantmetis pr. m. e.

Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą prasidėjo 1000-aisiais m. pr. m. e. ir baigėsi 1-aisiais metais pr. m. e.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1210 m. pr. m. e.

1210 m. pr.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1210 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1400 m. pr. m. e.

1400 m. pr.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1400 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1923 m.

1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »

1956 m.

1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 1956 m. · Žiūrėti daugiau »

2 tūkstantmetis pr. m. e.

Antrasis tūkstantmentis prieš mūsų erą prasidėjo 2000-aisiais pr.

Nauja!!: Baltų-slavų kalbos ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Baltoslavų kalbos.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »