Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų mitologija

Indeksas Baltų mitologija

Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.

63 santykiai: Ašvinai, Adomas Brėmenietis, Aisčiai, Amuletas, Aušlavis, Aušrinė, Žaltys (mitologija), Žemėpatis, Žemyna, Žvorūna, Baltai, Baltų religija, Bangpūtys, Eiliuotoji Livonijos kronika, Gabija, Giltinė, Graikų mitologija, I amžius, Idrisijus, Indų mitologija, Inocentas III, IX amžius, Kaukas, Laima, Laimė (mitologija), Latvių mitologija, Lauksargis, Laumė, Lietuvių mitologija, Martynas Mažvydas, Mėnulis (mitologija), Medeina, Miško Motė, Mitinis Kalvis, Nunadievis, Panteonas, Patrimpas, Pergrubrijus, Perkūnas, Pikulas, Pilnytis, Pomirtinis pasaulis, Praamžius, Prūsų mitologija, Publijus Kornelijus Tacitas, Ragana, Saulė (mitologija), Semantika, Teliavelis, Vaisingumas, ..., Vėjopatis, Velnias, Videvutis, Vokiečių ordinas, Vulfstanas, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius. Išplėsti indeksą (13 daugiau) »

Ašvinai

Ašvinai (Ašvinas) (sanskritu: अश्विन, asvinau; asvin – „gimę iš arklio“, „turintys arklius“, plg. lietuvių „ašvienis“) – vedų ir induizmo mitologijoje dieviški broliai – dvyniai, gyvenantys dausose.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Ašvinai · Žiūrėti daugiau »

Adomas Brėmenietis

Adomas Brėmenietis (g. apie 1050 m. – m. 1081 ar 1085 m. Brėmene) – viduramžių (XI a. antros pusės) vokiečių kronikininkas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Adomas Brėmenietis · Žiūrėti daugiau »

Aisčiai

Aisčiai (eisčiai, aistijai, estijai), sąlyginis daugelio į rytus nuo Vyslos žemupio ir Baltijos jūros gyvenusių senovės tautų pavadinimas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Aisčiai · Žiūrėti daugiau »

Amuletas

trišakiu. Amuletas ( – tai, kas kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio: gina savininką nuo piktųjų jėgų, nuveja bėdą, apsaugo nuo nesėkmių, ligų, piktos lemties, blogo žmogaus, negeros akies, perspėja apie nelaimę.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Amuletas · Žiūrėti daugiau »

Aušlavis

Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Aušlavis · Žiūrėti daugiau »

Aušrinė

Aušrinė nakties danguje Aušrinė (Aušros deivė, Dangaus deivė, Dangaus karaliūnė, Rytmetėlė, Rytmetinė žvaigždė) lietuvių mitologijoje – Aušrinės žvaigždės (Veneros), grožio deivė, kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Aušrinė · Žiūrėti daugiau »

Žaltys (mitologija)

Žaltys įamžintas Vyžuonose Žaltys – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Žaltys (mitologija) · Žiūrėti daugiau »

Žemėpatis

Žemėpatis (Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – žemės, derliaus ir ūkio ir namų dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Žemėpatis · Žiūrėti daugiau »

Žemyna

Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Žemyna · Žiūrėti daugiau »

Žvorūna

Žvėrinė (Žvorūna, Žvorūnė) – lietuvių medžioklės, žvėrių deivė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Žvorūna · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorija apie V a. pr. Kr. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorijos įverčiai pagal archeologinius duomenis (mėlyna) ir hidronimus (raudona) Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltų religija

Baltiškas Saulės kryžius Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų tikėjimų ir kultų visuma.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Baltų religija · Žiūrėti daugiau »

Bangpūtys

Bangpūtys yra vyriškos dievybės vardas lietuvių mitologijoje.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Bangpūtys · Žiūrėti daugiau »

Eiliuotoji Livonijos kronika

Eiliuotoji Livonijos kronika (Livländische Reimchronik, la. „Rīmju hronika“) – nežinomo autoriaus senąja vokiečių kalba eilėmis parašyta kronika, apimanti maždaug 1143–1290 m. laikotarpį.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Eiliuotoji Livonijos kronika · Žiūrėti daugiau »

Gabija

Gabijà (Gabėta, Gabjauja, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Polengabija, Pelengabija, Matergabija) – lietuvių ugnies deivė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Gabija · Žiūrėti daugiau »

Giltinė

Giltinė su dalgiu artinasi prie žmogaus Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Giltinė – mirties deivė, numarinanti žmones.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Giltinė · Žiūrėti daugiau »

Graikų mitologija

Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Graikų mitologija · Žiūrėti daugiau »

I amžius

Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir I amžius · Žiūrėti daugiau »

Idrisijus

Idrisijaus pasaulio žemėlapis. Priešingai nei įprasta, jame šiaurė sukeista su pietumis, todėl Europa pavaizduota apačioje, o Afrika – viršuje Idrisijus (pilnai: Abu Abdas Alahas Muhamadas Al Idrisis Al Kurtubis Al Hasanis Al Sabtis,,; 1100 m. Seutoje – 1165 ar 1166 m.) – viduramžių arabų keliautojas, geografas, kartografas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Idrisijus · Žiūrėti daugiau »

Indų mitologija

Indų mitologija – mitologinių sistemų (mitų ir juose dalyvaujančių veikėjų) sankaupa, susidariusi senovės Indijoje.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Indų mitologija · Žiūrėti daugiau »

Inocentas III

Inocentas III (tikrasis vardas Giovanni Lotario dei Conti di Segni, g. 1160 m. ar 1161 m. Gavinjanas – 1216 m. liepos 16 d. Perudža, 1891 m. palaikai perkelti į Laterano katedrą) – kanonistas teoretikas, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1198 m. sausio 8 d. iki mirties.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Inocentas III · Žiūrėti daugiau »

IX amžius

Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir IX amžius · Žiūrėti daugiau »

Kaukas

Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Kaukas · Žiūrėti daugiau »

Laima

Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Laima · Žiūrėti daugiau »

Laimė (mitologija)

Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Laimė (mitologija) · Žiūrėti daugiau »

Latvių mitologija

Latvių mitologija apima įvairias latvių legendas, pasakas, sakmes ir mitus, žinomus iš įvairių rašytinių ir tautosakos šaltinių Latvijoje.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Latvių mitologija · Žiūrėti daugiau »

Lauksargis

Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Lauksargis · Žiūrėti daugiau »

Laumė

Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė Laumė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Laumė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių mitologija

Lietuvių mitologija yra humanitarinių mokslų šaka, tirianti mitus, legendas, pasakas ir kt., taip pat „mitologija“ gali reikšti mitų visumą.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Lietuvių mitologija · Žiūrėti daugiau »

Martynas Mažvydas

Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1520 m. – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ autorius.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Martynas Mažvydas · Žiūrėti daugiau »

Mėnulis (mitologija)

Mėnulio fazių kaita Mėnesis (Mėnulio dievas, Mėnuo, Mėnesys, Mėnesėlis) – nakties šviesos dievas, laikmečio valdytojas karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Mėnulis (mitologija) · Žiūrėti daugiau »

Medeina

Medeina – lietuvių miško deivė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Medeina · Žiūrėti daugiau »

Miško Motė

Miško Motė (Miško Motina) – miško deivė.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Miško Motė · Žiūrėti daugiau »

Mitinis Kalvis

Mitinis Kalvis (Dievaitis Kalvelis) senovės lietuvių mitologijoje buvo Perkūno pagalbininkas, sietas su ugnimi ir vandeniu, stebuklingų daiktų (ginklų, Saulės, Mėnulio) kalėjas, slibinų, milžinų nugalėtojas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Mitinis Kalvis · Žiūrėti daugiau »

Nunadievis

Nunadievis (Nanadievis, Nonadievis, Numadievis) – pirmasis lietuvių dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Nunadievis · Žiūrėti daugiau »

Panteonas

Panteonas ('visadievė ') – simbolinė dievų visuma politeistinėse religijose.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Panteonas · Žiūrėti daugiau »

Patrimpas

Patrimpas (Potrimpas) – senovės prūsų upių ir šaltinių, derlingumo, vaisingumo, javų, karo sėkmės dievas, greičiausiai garbintas XVI a.Patrimpas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Patrimpas · Žiūrėti daugiau »

Pergrubrijus

Pergrubrijus (Pergrubrė, Grubytė, Pergrubius, Pergrubii, Pergrubrij, Pergrubrius) – prūsų ir lietuvių pavasario ir augmenijos dievasPergrubrijus.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Pergrubrijus · Žiūrėti daugiau »

Perkūnas

Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Perkūnas · Žiūrėti daugiau »

Pikulas

Videvučio vėliava: (iš kairės) Patulas (Pikulas), Perkūnas, Patrimpas Pikulas arba Pikuolis (Pocols, Pecols, Picullus, Pykullas), paprastai tapatinamas su Patulu (Patollo, Patollum, Patolli, Patolen) – senovės prūsų dievas, pirmasis prūsų Romuvos trejybėje.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Pikulas · Žiūrėti daugiau »

Pilnytis

Pilnytis (Pilvytis, Pilunitus, Pilunytis, Piluvytis, Pilunytis) – prūsų turto ir pertekliaus dievas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Pilnytis · Žiūrėti daugiau »

Pomirtinis pasaulis

Pomirtinis pasaulis – įvairiose religijose ir mitologijoje vartojamas terminas, apibūdinantis žmogaus ar kitų būtybių gyvenimą po fizinės mirties.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Pomirtinis pasaulis · Žiūrėti daugiau »

Praamžius

Praamžius – vėlyvasis aukščiausiojo dievo vardas, tikriausiai literatūrinės kilmės.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Praamžius · Žiūrėti daugiau »

Prūsų mitologija

Prūsų mitologija – prūsų mitologinių vaizdinių sistema.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Prūsų mitologija · Žiūrėti daugiau »

Publijus Kornelijus Tacitas

Publijus (arba Gajus, Kornelijus Tacitas, 56 m. Umbrijoje – 117 m.) – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Publijus Kornelijus Tacitas · Žiūrėti daugiau »

Ragana

Hansas Baldungas Grynas. „Raganos“. Medžio raižinys, 1508 m. Ragana – moteriška pasakų ir sakmių būtybė, turinti stebuklingų galių.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Ragana · Žiūrėti daugiau »

Saulė (mitologija)

Danijoje rastas Bronzos amžiaus laikų saulės vežimas. Danijoje buvo tikima jog Saulė dieną keliauja tokiame vežime. Vakare gyvatė lydėdavo Saulę į nakties laivą, o vėliau žuvis – į ryto laivą. Tiedu laivai pernakt perveždavo Saulę atgal iš vakarų į rytus Lietuvoje įvairius koplytstulpius, paminklus puošia senovinis Saulės simbolis Deivė Saulė (Saulelė, Saulytė, Saulužė, Dievo duktė) – senovės lietuvių mitologijoje buvo Mėnulio žmona (kartais seserimi), o visos žvaigždės (Žemė, Aušrinė, Vakarinė, Indraja, Vaivora, Žiezdrė, Sėlija) – dukterimis.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Saulė (mitologija) · Žiūrėti daugiau »

Semantika

Semantika (iš: σημαντικός sēmantikós "reikšmingas") yra prasmės.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Semantika · Žiūrėti daugiau »

Teliavelis

Teliavelis – lietuvių dievas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Teliavelis · Žiūrėti daugiau »

Vaisingumas

Vaisingumas – organizmo gebėjimas susilaukti sveikų palikuonių.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Vaisingumas · Žiūrėti daugiau »

Vėjopatis

Vėjopatis – jūrų dievas, dausų valdovas (yra ant aukšto kalno, tarp dviejų upių).

Nauja!!: Baltų mitologija ir Vėjopatis · Žiūrėti daugiau »

Velnias

Velnias (Kaulinis senis) – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Velnias · Žiūrėti daugiau »

Videvutis

Patrimpą. Videvutis (Vaidevutis, Vydevutis, Viduutus, Widewuto) – legendinis Prūsijos karalius ir įkūrėjas.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Videvutis · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas Kryžiuočių ordino kryžius Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“;, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vulfstanas

Vulfstanas(Vulfstanas iš Hedebiu) – IX a. pab.

Nauja!!: Baltų mitologija ir Vulfstanas · Žiūrėti daugiau »

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų mitologija ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »