Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų prokalbė

Indeksas Baltų prokalbė

Baltų prokalbė arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

228 santykiai: Abliatyvas, Adesyvas, Akūtas, Akcentologija, Akis, Albanų kalba, Aleksas Stanislovas Girdenis, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Antis, Antropologija, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, Asimiliacija (sociologija), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Avestos kalba, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Žūklė, Žemdirbystė, Čekai, Ąžuolas, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistika, Baltizmas, Būdvardis, Bendratis, Beržas, Biblija, Bitininkystė, Bukas, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Danai, Daugiskaita, Dauguva, Deminutyvas, ..., Didysis tautų kraustymasis, Diena, Dievas, Dniepras, Dniepro baltai, Dvibalsis, Dviskaita, Europa, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Finougrai, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Galūnė, Galindų kalba, Galininkas, Gebenė, Geminacija, Georg Nesselmann, Germanai, Germanų kalbos, Glotochronologija, Gotai, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Guoba, Gyvulininkystė, Hetitų kalba, Hipotezė, Homeras, Iliatyvas, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Inesyvas, Iranėnų kalbos, Italikų kalbos, J. P. Mallory, Janis Endzelynas, Jonas Bretkūnas, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kalbinis sluoksnis, Kamienas (reikšmės), Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Keltų kalbos, Kiaulė, Kiauniniai, Kijevas, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Konjunktyvas, Kukmedis, Kvietys, Laringalų teorija, Latvių kalba, Leksema, Leksika, Leksikologija, Lenkai, Letas Palmaitis, Liepa, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Linas, Linksnis, Lokiniai, Lotynų kalba, Luotas, Lyginamoji kalbotyra, Marija Gimbutienė, Maskva, Medus, Metalai, Michailas Lomonosovas, Morfema, Naminė ožka, Naminis arklys, Naminis jautis, Naudininkas, Norvegai, Nuosaka, Obelis, Oka, Onomastika, Optatyvas, Pažyminys, Papildinys, Paprastoji vinkšna, Paprastoji voverė, Paradigma, Pasargė, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Plienas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prabaltai, Prūsai, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Pripetė (upė), Prokalbė, Protėvynė, Redukcija (kalbotyra), Rusai, Rytų galindai, Sanskritas, Satemizacija, Sėjamasis žirnis, Sėkla, Seimas (upė), Siekinys, Simas Karaliūnas, Sintaksė, Skaitvardis, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Stumbras, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tšineco kultūra, Ungurys, Uosis, Vaškas, Vandenvardis, Vanduo, Vardininkas, Varis, Vedų kalba, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vištos, Vietininkas, VII amžius, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Vladimiras Toporovas, Vokiečiai, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vysla, Vytautas Ambrazas, Vytautas Mažiulis, XI amžius, XII amžius, XIII amžius pr. m. e., XIX amžius, XIX amžius pr. m. e., XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 1000 m. pr. m. e., 1879 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e., 800 m. pr. m. e.. Išplėsti indeksą (178 daugiau) »

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »

Akcentologija

Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akcentologija · Žiūrėti daugiau »

Akis

Vabzdžių facetinės akys Akis – gyvūnų jutimo organas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akis · Žiūrėti daugiau »

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų grupės kalba, kurią vartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Aleksas Stanislovas Girdenis

Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aleksas Stanislovas Girdenis · Žiūrėti daugiau »

Algirdas Sabaliauskas (1929)

Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Algirdas Sabaliauskas (1929) · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti') arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Antis

Antis () – bendras įvairių antinių (Anatidae) šeimos vandens paukščių pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antis · Žiūrėti daugiau »

Antropologija

Antropologija (.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antropologija · Žiūrėti daugiau »

Aoristas

Aoristas (iš  – 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »

Archaizmas

Archaizmas (iš  – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologinių kasinėjimų vieta Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (sociologija)

Asimiliacija – sociologijoje tai procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes ir elgesio normas ir daugumos yra „absorbuojama“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »

August Leskien

Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir August Leskien · Žiūrėti daugiau »

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje (Vidurio ir Rytų Lietuva), Dzūkijoje (Pietų Lietuva) ir Suvalkijoje (pietvakarinė Lietuva kairiajame Nemuno krante, dar vadinama Užnemune, arba Sūduva).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Avestos kalba

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »

Avis

Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Avis · Žiūrėti daugiau »

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Šauksmininkas

Šauksmininkas – linksnis, naudojamas kaip kreipinys.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Žūklė

Indijos krantų Klaipėdos žvejys Žūklė – žuvų gaudymas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žūklė · Žiūrėti daugiau »

Žemdirbystė

Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žemdirbystė · Žiūrėti daugiau »

Čekai

Čekai – Europos tauta, pagrindiniai Čekijos gyventojai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Čekai · Žiūrėti daugiau »

Ąžuolas

Ąžuolas – bukinių (Fagaceae) šeimos medžių gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ąžuolas · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimą lemia muzikos tonas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorija apie V a. pr. Kr. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorijos įverčiai pagal archeologinius duomenis (mėlyna) ir hidronimus (raudona) Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (Белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos finų kalbos

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

1694 m. jūrinis žemėlapis Baltijos jūros uostų planai 1906 m. Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Baltistika

Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltistika · Žiūrėti daugiau »

Baltizmas

Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Bendratis

Bendratis () – nekaitoma veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »

Beržas

Beržas – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Beržas · Žiūrėti daugiau »

Biblija

Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Biblija · Žiūrėti daugiau »

Bitininkystė

Aviliai Bitininkystė – bičių laikymas medui, vaškui ir kitiems produktams (bičių duonai, pieneliui, nuodams, pikiui) gauti, žemės ūkio augalams apdulkinti.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bitininkystė · Žiūrėti daugiau »

Bukas

Bukas – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bukas · Žiūrėti daugiau »

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, kuri nusako daikto vardą ir atsako į klausimą „kas?“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Danai

Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Danai · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daugektų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Dauguva

Dauguva, arba Vakarų Dvina – didžiausia Latvijos upė, prasideda Valdajaus aukštumoje, prateka Ochvato ežerą, teka per Rusiją, Baltarusiją ir Latviją, įteka į Rygos įlanką, Baltijos jūroje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »

Deminutyvas

Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, malonybinę reikšmę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Deminutyvas · Žiūrėti daugiau »

Didysis tautų kraustymasis

pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją bei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Didysis tautų kraustymasis · Žiūrėti daugiau »

Diena

Diena. balandžio 2 13:00 val. sausio mėn. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Diena · Žiūrėti daugiau »

Dievas

Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dievas · Žiūrėti daugiau »

Dniepras

Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »

Dniepro baltai

Dniepro baltaiDniepro baltai, išnykusios rytinių baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepro baltai · Žiūrėti daugiau »

Dvibalsis

Dvibalsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dvibalsis · Žiūrėti daugiau »

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, naudojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamą veiksmą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – vienas iš pasaulio žemynų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand de Saussure

Ferdinand de Saussure Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų lingvistas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »

Filipas Fortunatovas

Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Žiūrėti daugiau »

Finougrai

Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »

Galūnė

Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galūnė · Žiūrėti daugiau »

Galindų kalba

Galindų kalba yra baltų kalbų grupei priklausanti kalba, iki išnykimo daugiausia naudota galindų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galindų kalba · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimą ką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Gebenė

Gebenė – aralijinių (Araliaceae) šeimos sumedėjusių lianų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gebenė · Žiūrėti daugiau »

Geminacija

Geminacija arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »

Georg Nesselmann

Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Georg Nesselmann · Žiūrėti daugiau »

Germanai

Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai yra istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal Germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame Geležies amžiuje, vartojimą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanai · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Glotochronologija

Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimą susijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »

Gotai

Apie subkultūrą skaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gotai · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Guoba

Guoba – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Guoba · Žiūrėti daugiau »

Gyvulininkystė

avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymą ir priežiūrą, jų organizmo sandarą ir funkcijas, produkcijos gamybą ir kokybę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gyvulininkystė · Žiūrėti daugiau »

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė ('spėjimas').

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Homeras

Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Homeras · Žiūrėti daugiau »

Iliatyvas

Iliatyvas arba vidaus einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropeistika

Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Euroazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Inesyvas

Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »

Iranėnų kalbos

Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Italikų kalbos

Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »

J. P. Mallory

Džeimsas Patrikas Meloris (James Patrick Mallory; g. 1945 m.) – JAV ir Šiaurės Airijos archeologas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir J. P. Mallory · Žiūrėti daugiau »

Janis Endzelynas

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Janis Endzelynas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Bretkūnas

Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonas Bretkūnas · Žiūrėti daugiau »

Jungtinė Karalystė

Apie salą žr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jungtinė Karalystė · Žiūrėti daugiau »

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos; ang. The United States of America, sutrumpintai USA) – valstybė Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »

Kalbinis sluoksnis

Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Kamienas (reikšmės)

Kamienas – ši sąvoka reiškia.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kamienas (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Būga

Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »

Keltų kalbos

Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Kiaulė

Kiaulė, naminė kiaulė yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kiaulė · Žiūrėti daugiau »

Kiauniniai

Kiauniniai – viena iš rūšimis gausiausių plėšriųjų žinduolių (Carnivora) šeimų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kiauniniai · Žiūrėti daugiau »

Kijevas

Kijevas – Ukrainos sostinė ir didžiausias milijoninis miestas šalies šiaurėje, prie Dniepro upės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kijevas · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kirčiuotė

Kirčiuotė yra kirčiavimo paradigma.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Klevas

180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas – klevinių (Aceraceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Klevas · Žiūrėti daugiau »

Klitikai

Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »

Konjunktyvas

Konjuntyvas arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus) – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »

Kukmedis

Kukmedis – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kukmedis · Žiūrėti daugiau »

Kvietys

Kvietys – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kvietys · Žiūrėti daugiau »

Laringalų teorija

Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Leksema

Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksema · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Leksikologija

Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną (leksiką).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksikologija · Žiūrėti daugiau »

Lenkai

šiaurėje) išplitimas 1880 metais šiaurėje) prie lenkų tautos). Žemėlapis sudarytas anuometinių lenkų etnografų Lenkijos šiaurė, vakarai ir p.v. Dabar praktiškai visoje Lenkijoje dominuoja tik lenkai Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos, sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »

Letas Palmaitis

Mykolas Letas Palmaitis (g. 1944 m. gegužės 14 d. Leningrade) – filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrinėtojas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Letas Palmaitis · Žiūrėti daugiau »

Liepa

Liepa yra septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Liepa · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »

Linas

Linas – lininių (Linacaea) šeimos gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Linas · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnis – linksniuojamų kalbos dalių gramatinė kategorija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Lokiniai

Lokiniai, arba meškiniai – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lokiniai · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Luotas

Luotų kopijos Platelių dvaro svirne X a. slavų luotas Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Luotas · Žiūrėti daugiau »

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Marija Gimbutienė

Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Medus

Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Medus · Žiūrėti daugiau »

Metalai

Galis Metalai – cheminių elementų grupė, pasižyminti tuo, kad metalų jonai yra jungiami metalinių jungčių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Metalai · Žiūrėti daugiau »

Michailas Lomonosovas

Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов, moksl. transliteracija Michail Vasiljevič Lomonosov; g. 1711 m. lapkričio 19 Denisovkoje prie Archangelsko, pagal kitus šaltinius Mišaninskaja – m. 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, biologas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »

Morfema

Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrą reikšmę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Morfema · Žiūrėti daugiau »

Naminė ožka

Naminė ožka – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminė ožka · Žiūrėti daugiau »

Naminis arklys

Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminis arklys · Žiūrėti daugiau »

Naminis jautis

Naminis jautis, arba jautis, mot.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminis jautis · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimą kam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Norvegai

Norvegai - Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia norvegų kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Norvegai · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – asmenuojamoji veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Obelis

Obelis – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Obelis · Žiūrėti daugiau »

Oka

Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Oka · Žiūrėti daugiau »

Onomastika

Onomastika (– „vardas“) – lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Onomastika · Žiūrėti daugiau »

Optatyvas

Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks?, kokia?, kokie?, kokios?, kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Papildinys

Papildinys yra sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »

Paprastoji vinkšna

* Ulmus celtidea Litv.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paprastoji vinkšna · Žiūrėti daugiau »

Paprastoji voverė

Paprastoji voverė, arba voverė – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paprastoji voverė · Žiūrėti daugiau »

Paradigma

Paradigma (parádeigma – „pavyzdys, mėginys“) turi kelias pagrindines reikšmes.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paradigma · Žiūrėti daugiau »

Pasargė

Paslenka – upė šiaurinėje Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pasargė · Žiūrėti daugiau »

Pederseno dėsnis

Holger Pedersen (1867–1953) Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas arba atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas baigėsi praeityje, o jo rezultatas trunka dabartyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pietrasanta, Toskana) – italų kalbininkas, baltistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »

Pleofonija

Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas') arba pilnagarsystė – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В. В. nuo vakarų ir pietų slavų kalbų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »

Plienas

Plieninis trosas. Plieno tiltas. Plienas – geležies ir anglies lydinys kuriame yra iki 2 % anglies su mangano (0,3…1,8 %), silicio (0,15…1,1 %), sieros (iki 0,06 %) ir fosforo (iki 0,07 %) priemaišomis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Plienas · Žiūrėti daugiau »

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitą veiksmą nutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laiką negu reiškiama perfektu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš, o po linksniuojamo žodžio.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »

Prabaltai

Prabaltai – baltų pirmtakai, jų tiesioginiai protėviai, kalbėję baltų prokalbe. Tai archeologų, istorikų, lingvistų, mitologų, etnologų ir kitų mokslų atstovų vartojama sąvoka.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prabaltai · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų tauta (etnosas), gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba, jiems artimiausios buvo deinuvių gentys.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Prielinksnis

Prielinksnis arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »

Pripetė (upė)

Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pripetė (upė) · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Protėvynė

Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimą kalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Rusai

Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąją dalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rusai · Žiūrėti daugiau »

Rytų galindai

thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų galindai · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृ.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ,*ǵ, *ǵʰ yra virtę š, ž. Tolimesnė raida − š, ž > s, z (toks virsmas įvykęs visose slavų kalbose, taip pat prūsų ir kitose paliudytose mirusiose baltų kalbose bei dabartinėje latvių kalboje).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »

Sėjamasis žirnis

Sėjamasis žirnis – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sėjamasis žirnis · Žiūrėti daugiau »

Sėkla

Linų sėklos Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sėkla · Žiūrėti daugiau »

Seimas (upė)

Seimas – upė Rusijoje ir Ukrainoje, kairysis Desnos intakas (Dniepro baseinas).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Seimas (upė) · Žiūrėti daugiau »

Siekinys

Siekinys arba supinas, supynas – nekaitoma veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »

Simas Karaliūnas

Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Simas Karaliūnas · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietą skaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavai

Slavai yra tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavai · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

thumbSlavų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės slavų kalbos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Stumbras

Stumbras – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Stumbras · Žiūrėti daugiau »

Supletyvizmas

Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būseną ar jo ypatybę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tšineco kultūra

Tšineco kultūra (pagal vietovę Lenkijoje Trzciniec) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XIX a. pr. m. e. – XIII a. pr. m. e.). Ankstyvajame bronzos amžiuje į pietus ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos jau buvo susiformavusios Rytų ir Vakarų Tšineco, Komarovo ir Sosnicos kultūros, kitaip Tšineco kultūrinė bendrija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tšineco kultūra · Žiūrėti daugiau »

Ungurys

Ungurys, arba upinis ungurys – ungurinių (Anguillidae) šeimos žuvis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ungurys · Žiūrėti daugiau »

Uosis

Uosis – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Uosis · Žiūrėti daugiau »

Vaškas

Bičių koriai Vaškas – augalijos ir gyvūnijos pasaulyje paplitusi medžiaga, sudaryta iš sočiųjų rūgščių ir alkoholių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vaškas · Žiūrėti daugiau »

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »

Vanduo

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą (kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimą „kas?, koks?, kuris?“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Varis

Varis (Cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Varis · Žiūrėti daugiau »

Vedų kalba

XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimą laiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?“ Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Veiksnys

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »

VI amžius

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »

Vištos

Vištos, arba laukinės vištos, džiunglinės vištos – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vištos · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą (locus).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »

Vinterio dėsnis

Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra arba kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas Kryžiuočių ordino kryžius Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“;, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vysla

Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vysla · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Ambrazas

Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Ambrazas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Mažiulis

Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Mažiulis · Žiūrėti daugiau »

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius pr. m. e.

Tryliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1300 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1201 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius pr. m. e.

Devynioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1900 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1801 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIX amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »

1 tūkstantmetis pr. m. e.

Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą prasidėjo 1000-aisiais m. pr. m. e. ir baigėsi 1-aisiais metais pr. m. e.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1000 m. pr. m. e.

1000 m. pr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1000 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1879 m.

1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1879 m. · Žiūrėti daugiau »

2 tūkstantmetis pr. m. e.

Antrasis tūkstantmentis prieš mūsų erą prasidėjo 2000-aisiais pr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

3 tūkstantmetis pr. m. e.

Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erą prasidėjo 3000-aisiais pr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

800 m. pr. m. e.

800 m. pr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 800 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Prabaltų kalba.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »