Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų religija

Indeksas Baltų religija

Baltiškas Saulės kryžius Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų tikėjimų ir kultų visuma.

43 santykiai: Aitvaras (mitologija), Amuletas, Animizmas, Archeologija, Žemėpatis, Žemyna, Balandžio 1, Baltai, Baltų mitologija, Barstukai, Birželio 22, Bubilas, Dievybė, Dogma, Folkloras, Haralds Biezais, Joninės, Kaukas, Kaupolė, Krivis, Laima, Lauksargis, Laumė, Lyguo, Medeina, Moiros, Neolitinės kultūros Lietuvoje, Norbertas Vėlius, Nornos, Paleolitinės kultūros Lietuvoje, Perkūnas, Petras Dusburgietis, Pikulas, Prūsijos žemės kronika, Ramuva, Rasos, Sovijus, Teliavelis, Totemas, Vaisgamta, Velnias, Volynės metraštis, XIII amžius.

Aitvaras (mitologija)

Kitos reikšmės: Aitvaras (reikšmės) Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinėlis, Koklikas, Pūkis, Sparyžius, Spirūkas, Svitelis, Žaltvikšas, Žalviskas) lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais.

Nauja!!: Baltų religija ir Aitvaras (mitologija) · Žiūrėti daugiau »

Amuletas

trišakiu. Amuletas ( – tai, kas kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio: gina savininką nuo piktųjų jėgų, nuveja bėdą, apsaugo nuo nesėkmių, ligų, piktos lemties, blogo žmogaus, negeros akies, perspėja apie nelaimę.

Nauja!!: Baltų religija ir Amuletas · Žiūrėti daugiau »

Animizmas

Urarina šamanas Animizmu (– siela) bendrai vadinamos rašto neturinčių kultūrų religinės sistemos, pagal kurias materialūs kūnai, augalai, gyvūnai, daiktai ir kiti dalykai turi sielas, savo dvasias.

Nauja!!: Baltų religija ir Animizmas · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologinių kasinėjimų vieta Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Nauja!!: Baltų religija ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Žemėpatis

Žemėpatis (Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – žemės, derliaus ir ūkio ir namų dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.

Nauja!!: Baltų religija ir Žemėpatis · Žiūrėti daugiau »

Žemyna

Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.

Nauja!!: Baltų religija ir Žemyna · Žiūrėti daugiau »

Balandžio 1

Balandžio 1 yra 91-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 92-oji).

Nauja!!: Baltų religija ir Balandžio 1 · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorija apie V a. pr. Kr. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorijos įverčiai pagal archeologinius duomenis (mėlyna) ir hidronimus (raudona) Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų religija ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltų mitologija

Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.

Nauja!!: Baltų religija ir Baltų mitologija · Žiūrėti daugiau »

Barstukai

Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais).

Nauja!!: Baltų religija ir Barstukai · Žiūrėti daugiau »

Birželio 22

Birželio 22 yra 173-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 174-a).

Nauja!!: Baltų religija ir Birželio 22 · Žiūrėti daugiau »

Bubilas

Bubilas (Babilas, Baubilas, Bičbirbinis) lietuvių mitologijoje – medaus ir bičių dievas, vyriškosios vaisingumo jėgos simbolis.

Nauja!!: Baltų religija ir Bubilas · Žiūrėti daugiau »

Dievybė

Dievybė – aksiominė supernatūrali būtybė ar abstrakcija, turinti ypatingų galių, šventa, sakrali, verta garbinimo ir didelės žmonių pagarbos.

Nauja!!: Baltų religija ir Dievybė · Žiūrėti daugiau »

Dogma

Dogma (dógma, „nuomonė, tezė; nutarimas, nurodymas, direktyva“ – tai, kas atrodo teisinga) – autoritetingas, tiksliai suformuluotas religinės doktrinos teiginys, kuris išreiškia Apreiškimo dalį ir turi būti priimamas tikėjimu; Dievo tiesa žmonėms, apreikšta Jėzaus Kristaus ir paliudyta Bažnyčios.

Nauja!!: Baltų religija ir Dogma · Žiūrėti daugiau »

Folkloras

Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Folkloras (iš  – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) yra tautos žodinės tradicijos visuma.

Nauja!!: Baltų religija ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »

Haralds Biezais

Haraldas Teodoras Biezais, (1909 m. liepos 10 d. Lestenėje, (Tukumo apskritis, Rusijos imperija) – 1995 m. gegužės 18 d. Stokholme, Švedija) – religijos istorikas Latvijoje ir Švedijoje, baltų religijos tyrėjas.

Nauja!!: Baltų religija ir Haralds Biezais · Žiūrėti daugiau »

Joninės

Joninių simbolis – papartis Tradicininiai Joninių vartai Jonavoje. Joninių šventės Jonavoje pradžia 2012 m. Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža).

Nauja!!: Baltų religija ir Joninės · Žiūrėti daugiau »

Kaukas

Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia.

Nauja!!: Baltų religija ir Kaukas · Žiūrėti daugiau »

Kaupolė

Kaupolė (arba Kupolė) - senojo lietuvių tikėjimo apeiginis atributas naudojamas vasaros saulėgrįžos metu.

Nauja!!: Baltų religija ir Kaupolė · Žiūrėti daugiau »

Krivis

Krivis – senovės baltų vyriausias žynys, prižiūrėjęs šventąją ugnį, vadovavęs religinėms apeigoms, laidotuvėms.

Nauja!!: Baltų religija ir Krivis · Žiūrėti daugiau »

Laima

Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė.

Nauja!!: Baltų religija ir Laima · Žiūrėti daugiau »

Lauksargis

Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas.

Nauja!!: Baltų religija ir Lauksargis · Žiūrėti daugiau »

Laumė

Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė Laumė.

Nauja!!: Baltų religija ir Laumė · Žiūrėti daugiau »

Lyguo

Šventė Vidžemėje Lyguo (arba Līgo svētki) – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą (naktį iš birželio 23 d. į 24).

Nauja!!: Baltų religija ir Lyguo · Žiūrėti daugiau »

Medeina

Medeina – lietuvių miško deivė.

Nauja!!: Baltų religija ir Medeina · Žiūrėti daugiau »

Moiros

Moiros, graikų mitologijoje, trys likimo ir mirties deivės, Dzeuso ir Temidės ar Anankės dukros.

Nauja!!: Baltų religija ir Moiros · Žiūrėti daugiau »

Neolitinės kultūros Lietuvoje

Neolitas ('naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius - laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi.

Nauja!!: Baltų religija ir Neolitinės kultūros Lietuvoje · Žiūrėti daugiau »

Norbertas Vėlius

Norbertas Vėlius (1938 m. sausio 1 d. Gulbėse, Šilalės raj. – 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinės) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU.

Nauja!!: Baltų religija ir Norbertas Vėlius · Žiūrėti daugiau »

Nornos

Farerų salų pašto ženklo Nornos Skandinavų mitologijoje nornos – trys žemesniosios deivės, lemiančios žmogaus likimą gimstant.

Nauja!!: Baltų religija ir Nornos · Žiūrėti daugiau »

Paleolitinės kultūros Lietuvoje

Paleolitas arba senasis akmens amžius – seniausias akmens amžiaus periodas, prasidedantis pirmaisiais hominidų pradėtais naudoti akmeniniais įrankiais (maždaug prieš 2 mln. metų) ir pasibaigęs pleistoceno epochos pabaigoje.

Nauja!!: Baltų religija ir Paleolitinės kultūros Lietuvoje · Žiūrėti daugiau »

Perkūnas

Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.

Nauja!!: Baltų religija ir Perkūnas · Žiūrėti daugiau »

Petras Dusburgietis

Kronikos viršelis Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.) – Vokiečių ordino kronikininkas, galimai magistro kapelionas, 1326 m. parašęs lotynišką Prūsijos žemės kroniką (Chronicon terrae Prussiae), kurioje daugiausia rašė apie kryžiuočių kovas su prūsais, pateikė detalią Prūsijos nukariavimo istoriją, taip pat apie kovų prieš Lietuvą pradžią.

Nauja!!: Baltų religija ir Petras Dusburgietis · Žiūrėti daugiau »

Pikulas

Videvučio vėliava: (iš kairės) Patulas (Pikulas), Perkūnas, Patrimpas Pikulas arba Pikuolis (Pocols, Pecols, Picullus, Pykullas), paprastai tapatinamas su Patulu (Patollo, Patollum, Patolli, Patolen) – senovės prūsų dievas, pirmasis prūsų Romuvos trejybėje.

Nauja!!: Baltų religija ir Pikulas · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos žemės kronika

Prūsijos žemės kronikos 1679 m. leidimo pirmasis puslapis Prūsijos žemės kronika, Dusburgiečio kronika, Dusburgo kronika – Vokiečių ordino 1190–1330 m.

Nauja!!: Baltų religija ir Prūsijos žemės kronika · Žiūrėti daugiau »

Ramuva

Ramuva – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 6 km nuo Gardamo.

Nauja!!: Baltų religija ir Ramuva · Žiūrėti daugiau »

Rasos

Ugnis ir laužai – privalomas Rasų atributas Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis.

Nauja!!: Baltų religija ir Rasos · Žiūrėti daugiau »

Sovijus

Sovijus – Jono Malalos kronikos „Chronografija“ slaviškoje redakcijoje (1261 m.) aptiktoje legendoje minimas baltų religijos personažas.

Nauja!!: Baltų religija ir Sovijus · Žiūrėti daugiau »

Teliavelis

Teliavelis – lietuvių dievas.

Nauja!!: Baltų religija ir Teliavelis · Žiūrėti daugiau »

Totemas

Haida genties totemo stulpas. Kanada Totemas – gyvūnas, augalas arba negyvosios gamtos objektas, kurį pirmykščių žmonių grupė garbino, laikė savo mitiniu pirmtaku ar globėju.

Nauja!!: Baltų religija ir Totemas · Žiūrėti daugiau »

Vaisgamta

Vaisgamta (Vaižgantas, Vaizgantis, Waisgantas, Waitzganthas, Waizgantos) – archainė lietuvių linų, pluoštinių augalų ir kanapių dievaitė, skatinusi augalijos augimą ir klestėjimą, vaisingumo dievybė.

Nauja!!: Baltų religija ir Vaisgamta · Žiūrėti daugiau »

Velnias

Velnias (Kaulinis senis) – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra.

Nauja!!: Baltų religija ir Velnias · Žiūrėti daugiau »

Volynės metraštis

Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).

Nauja!!: Baltų religija ir Volynės metraštis · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų religija ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Baltų pagonybė, Senovės baltų religija.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »