Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

346 santykiai: Abliatyvas, Adesyvas, Akūtas, Akcentologija, Akis, Albanų kalba, Aleksas Stanislovas Girdenis, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Alofonas, Aloyzas Vidugiris, Andrew Sihler, Anglų kalba, Antis, Antoine Meillet, Antropologija, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, Archeologinė kultūra, Asimiliacija (sociologija), Asmuo (gramatika), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Auksas, Avestos kalba, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Ševelucha, Įnagininkas, Įvardis, Žūklė, Žemdirbystė, Žodžių daryba, Čekai, Čekija, Ąžuolas, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistica, Baltistika, Baltizmas, ..., Būdvardis, Būtasis laikas, Bendratis, Beržas, Bernard Comrie, Biblija, Bitininkystė, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Bukas, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Danai, Daugiskaita, Dauguva, Degutas, Deminutyvas, Derva, Didžiosios Lenkijos vaivadija, Didysis tautų kraustymasis, Diena, Dievas, Dievukalnas, Dniepras, Dniepro baltai, Dniepro-Dauguvos kultūra, Dulokaimio-Kovrovo kultūra, Dvigarsis, Dviskaita, Elbė, Endzelyno dėsnis, Ernst Fraenkel, Etimologija, Europa, Europinis upinis ungurys, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Finougrai, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė, Galūnė (kalbotyra), Galindai, Galininkas, Gebenė, Geminacija, Georg Nesselmann, Germanai, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotalinis sprogstamasis priebalsis, Glotalizacija, Glotochronologija, Gotai, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Greville G. Corbett, Guido Michelini, Guobos, Gyvulininkystė, Haplologija, Hetitų kalba, Hipotezė, Hirto dėsnis, Homeras, Iliatyvas, Imperfektas, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Inesyvas, Iranėnų kalbos, Istorinė gramatika, Italikų kalbos, J. P. Mallory, Jan Michał Rozwadowski, Jānis Endzelīns, Jerzy Kuryłowicz, Jonas Bretkūnas, Jonas Kazlauskas (1930), Jonina Lipskienė, Jotvingiai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jusyvas, Kaityba (kalbotyra), Kalbų sąjunga, Kalbinis sluoksnis, Kamienas (kalbotyra), Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Keltų kalbos, Kiaulė, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Konjunktyvas, Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija), Kukmedis, Kuršiai, Kurganų hipotezė, Kvietys, Kyjivas, Laringalų teorija, Latgalių kalba, Latvių kalba, Latvija, Leksema, Leksika, Leksikologija, Lenkai, Lenkija, Leskyno dėsnis, Letas Palmaitis, Lielvardė, Liepa, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos tarmės, Lietuvių raštų kalba, Linas, Linksnis, Litas, Lobženica, Lokiniai, Lotynų kalba, Luotas, Lyginamoji kalbotyra, Malyškos (Vileika), Marija Gimbutienė, Maskva, Medus, Metalai, Miškinė kiaunė, Michailas Lomonosovas, Miguel Villanueva Svensson, Milogrado kultūra, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naminė ožka, Naminė višta, Naminis arklys, Naminis jautis, Naudininkas, Nemuno žemupio kapinynų kultūra, Niemineno dėsnis, Norvegai, Notangai, Nuosaka, Obelis, Odra, Oka, Olštyno kultūra, Olegas Trubačiovas, Onomastika, Optatyvas, Pažyminys, Palatalizacija, Pamario kultūra, Papildinys, Paprastoji vinkšna, Paprastoji voverė, Paradigma (kalbotyra), Pasargė, Paul Garde, Pēteris Vanags, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Plienas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Ponto stepė, Prabaltai, Praha, Prūsai, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Pripetė (upė), Prokalbė, Protėvynė, Rasmus Rask, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reikiamybės dalyvis, Rick Derksen, Riugenas, Rusai, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų galindai, Rytų galindų kalba, Saksonija, Sanskritas, Satemizacija, Saulius Ambrazas, Sūduvių kultūra, Sėjamasis žirnis, Sėkla, Seimas (upė), Semantika, Sembai, Senovės graikų kalba, Sergejus Starostinas, Sidabras, Siekinys, Simas Karaliūnas, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Stumbras, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tarmių tęstinumas, Tšcineco kultūra, Tumianai, Uosis, Urna, Vaškas, Vakernagelio dėsnis, Valdis Zeps, Vandenvardis, Vanduo, Vardažodis, Vardininkas, Varis, Varpinių kapų kultūra, Václav Blažek, Vedų kalba, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, Vietovardis, VII amžius, VIII amžius pr. m. e., Viktoras Martynovas, Vileikos rajonas, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vittore Pisani, Vladimiras Toporovas, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečiai, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vysla, Vytautas Ambrazas, Vytautas Kardelis, Vytautas Mažiulis, Vytautas Rinkevičius (1981), William Riegel Schmalstieg, Wojciech Smoczyński, Wolfgang P. Schmid, Wolfram Euler, X amžius pr. m. e., XI amžius, XI amžius pr. m. e., XII amžius, XIX amžius, XIX amžius pr. m. e., XVIII amžius, XX amžius, YouTube, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 1879 m., 1962 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (296 daugiau) » « Trauktis indeksą

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »

Akcentologija

Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akcentologija · Žiūrėti daugiau »

Akis

Vabzdžių facetinės akys Akis – gyvūnų jutimo organas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akis · Žiūrėti daugiau »

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »

Aleksas Stanislovas Girdenis

Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aleksas Stanislovas Girdenis · Žiūrėti daugiau »

Algirdas Sabaliauskas (1929)

Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Algirdas Sabaliauskas (1929) · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Alofonas

Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Alofonas · Žiūrėti daugiau »

Aloyzas Vidugiris

Aloyzas Vidugiris (1928 m. gruodžio 25 d. – 2016 m. kovo 5 d.) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aloyzas Vidugiris · Žiūrėti daugiau »

Andrew Sihler

Endriu Litltonas Sileris (g. 1941 m. vasario 25 d. Siatlas, JAV) – amerikiečių kalbininkas, lyginamosios indoeuropeistikos specialistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Andrew Sihler · Žiūrėti daugiau »

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Antis

Antis () – bendras įvairių antinių (Anatidae) šeimos vandens paukščių pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antis · Žiūrėti daugiau »

Antoine Meillet

Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »

Antropologija

Antropologija (.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antropologija · Žiūrėti daugiau »

Aoristas

Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »

Archaizmas

Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Archeologinė kultūra

Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archeologinė kultūra · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (sociologija)

Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »

Asmuo (gramatika)

Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

August Leskien

Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir August Leskien · Žiūrėti daugiau »

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Auksas

Auksas Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą„Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“ Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au, eilės numeris 79, taurusis metalas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Auksas · Žiūrėti daugiau »

Avestos kalba

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »

Avis

Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Avis · Žiūrėti daugiau »

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Šauksmininkas

Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »

Ševelucha

Ševelucha, Ščavelycha, buvę pavadinimai Ruda, Šandra – upė Ukrainoje, Kijevo ir Čerkasų srityse, kairysis Rosavos intakas (Dniepro baseinas).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ševelucha · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Žūklė

Indijos krantų Klaipėdos žvejys Žūklė – žuvų gaudymas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žūklė · Žiūrėti daugiau »

Žemdirbystė

Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žemdirbystė · Žiūrėti daugiau »

Žodžių daryba

Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žodžių daryba · Žiūrėti daugiau »

Čekai

Čekai – Europos tauta, pagrindiniai Čekijos gyventojai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Čekai · Žiūrėti daugiau »

Čekija

Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Čekija · Žiūrėti daugiau »

Ąžuolas

Ąžuolas (Quercus) – bukinių (Fagaceae) šeimos medžių, rečiau krūmų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ąžuolas · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos finų kalbos

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Baltistica

Baltistica – baltistikos mokslo darbų žurnalas, leidžiamas Vilniuje nuo 1965 m.; leidžia Vilniaus universitetas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltistica · Žiūrėti daugiau »

Baltistika

Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltistika · Žiūrėti daugiau »

Baltizmas

Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Būtasis laikas

Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Būtasis laikas · Žiūrėti daugiau »

Bendratis

Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »

Beržas

Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Beržas · Žiūrėti daugiau »

Bernard Comrie

Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bernard Comrie · Žiūrėti daugiau »

Biblija

Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Biblija · Žiūrėti daugiau »

Bitininkystė

Aviliai Bitininkystė – bičių laikymas medui, vaškui ir kitiems produktams (bičių duonai, pieneliui, nuodams, pikiui) gauti, žemės ūkio augalams apdulkinti.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bitininkystė · Žiūrėti daugiau »

Brūkšniuotosios keramikos kultūra

Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Bukas

Bukas (Fagus) – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bukas · Žiūrėti daugiau »

Christian Schweigaard Stang

Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Žiūrėti daugiau »

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Danai

Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Danai · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Dauguva

Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »

Degutas

Degutas Gailiškėje, Kelmės rajonas Degutas – kietojo kuro (akmens anglių, durpių, skalūnų, medienos) sausosios distiliacijos produktų kondensatas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Degutas · Žiūrėti daugiau »

Deminutyvas

Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, malonybinę reikšmę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Deminutyvas · Žiūrėti daugiau »

Derva

vandens. Tokį klampumąiliustruoja dervos lašo eksperimentas. Derva – bendrinis tam tikrų gamtinių arba sintetinių stambiamolekulių medžiagų pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Derva · Žiūrėti daugiau »

Didžiosios Lenkijos vaivadija

Didžiosios Lenkijos vaivadija yra vakarinėje Lenkijos dalyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Didžiosios Lenkijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Didysis tautų kraustymasis

pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperijąbei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Didysis tautų kraustymasis · Žiūrėti daugiau »

Diena

Diena. balandžio 2 13:00 val. sausio mėn. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Diena · Žiūrėti daugiau »

Dievas

Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dievas · Žiūrėti daugiau »

Dievukalnas

Dievukalnas, arba Lielvardės Dievukalnas – piliakalnis Lielvardės valsčiuje, Uogrės savivaldybėje, Vidžemėje, Latvijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dievukalnas · Žiūrėti daugiau »

Dniepras

Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »

Dniepro baltai

Dniepro baltai Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepro baltai · Žiūrėti daugiau »

Dniepro-Dauguvos kultūra

Dniepro-Dauguvos kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus (nuo VIII a.–VII a. pr. m. e. iki IV a.) archeologinė kultūra, paplitusi dabartinės Baltarusijos teritorijoje prie Dniepro ir Dauguvos aukštupių bei vidurupių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepro-Dauguvos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Dulokaimio-Kovrovo kultūra

Varpinių kapų kultūra Dulokaimio–Kovrovo kultūra, arba Sembos–Notangos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltams.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dulokaimio-Kovrovo kultūra · Žiūrėti daugiau »

Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »

Elbė

Elbė – upė, prasidedanti šiaurės vakarų Čekijoje, teka per Vokietiją; žiotyse įteka į Šiaurės jūrą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Elbė · Žiūrėti daugiau »

Endzelyno dėsnis

Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Endzelyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Ernst Fraenkel

Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel; g 1881 m. spalio 16 d. Berlyne – m. 1957 m. spalio 2 d. Hamburge) – žydų kilmės Vokietijos kalbininkas, žymus lituanistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ernst Fraenkel · Žiūrėti daugiau »

Etimologija

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Europa · Žiūrėti daugiau »

Europinis upinis ungurys

* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Europinis upinis ungurys · Žiūrėti daugiau »

Ferdinand de Saussure

Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »

Filipas Fortunatovas

Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Žiūrėti daugiau »

Finougrai

Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »

Frederik Kortlandt

Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Frederik Kortlandt · Žiūrėti daugiau »

Galūnė

Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galūnė · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Galindai

Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V–VI a. susiformavusia Olštyno kultūrine grupe).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galindai · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Gebenė

Gebenė (Hedera) – aralijinių (Araliaceae) šeimos sumedėjusių lianų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gebenė · Žiūrėti daugiau »

Geminacija

Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »

Georg Nesselmann

Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Georg Nesselmann · Žiūrėti daugiau »

Germanai

Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanai · Žiūrėti daugiau »

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Germanų prokalbė

Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Glotalinis sprogstamasis priebalsis

Glotalinis sprogstamasis priebalsis – daugybėje kalbų sutinkamas duslusis priebalsis, tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje žymimas ženklu, o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu ’.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotalinis sprogstamasis priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Glotalizacija

Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotalizacija · Žiūrėti daugiau »

Glotochronologija

Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »

Gotai

Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gotai · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis laikas

Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Greville G. Corbett

Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Greville G. Corbett · Žiūrėti daugiau »

Guido Michelini

Gvidas Mikelinis (1951 m. liepos 2 d. Parmoje – 2020 m. lapkričio 25 d. ten pat) – italų kalbininkas, nuo 2007 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Guido Michelini · Žiūrėti daugiau »

Guobos

Guoba (Ulmus) – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Guobos · Žiūrėti daugiau »

Gyvulininkystė

avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gyvulininkystė · Žiūrėti daugiau »

Haplologija

Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Haplologija · Žiūrėti daugiau »

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė („spėjimas“).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Hirto dėsnis

Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Homeras

Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Homeras · Žiūrėti daugiau »

Iliatyvas

Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Imperfektas

Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Imperfektas · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropeistika

Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Inesyvas

Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »

Iranėnų kalbos

Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Istorinė gramatika

Istorinė gramatika – disciplina, nagrinėjanti vienos kalbos gramatinės sandaros raidąlyginant tos kalbos įvairių laikotarpių duomenis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Istorinė gramatika · Žiūrėti daugiau »

Italikų kalbos

Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »

J. P. Mallory

Džeimsas Patrikas Meloris (James Patrick Mallory; g. 1945 m.) – JAV ir Šiaurės Airijos archeologas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir J. P. Mallory · Žiūrėti daugiau »

Jan Michał Rozwadowski

Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jan Michał Rozwadowski · Žiūrėti daugiau »

Jānis Endzelīns

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »

Jerzy Kuryłowicz

Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »

Jonas Bretkūnas

Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonas Bretkūnas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Kazlauskas (1930)

Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonas Kazlauskas (1930) · Žiūrėti daugiau »

Jonina Lipskienė

Jonina Lipskienė (g. 1926 m. rugsėjo 1 d. Spirakiuose, Joniškio valsčius) – Lietuvos kalbininkė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonina Lipskienė · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jungtinė Karalystė · Žiūrėti daugiau »

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »

Jusyvas

Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jusyvas · Žiūrėti daugiau »

Kaityba (kalbotyra)

portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Kalbų sąjunga

Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Kalbinis sluoksnis

Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Kamienas (kalbotyra)

Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Būga

Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »

Keltų kalbos

Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Kiaulė

Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kiaulė · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Klevas

180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas (Acer) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Klevas · Žiūrėti daugiau »

Klitikai

Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »

Kompensacinis pailgėjimas

Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas · Žiūrėti daugiau »

Konjunktyvas

Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »

Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)

Kosevas (1938–1945 m. Rechenberg) – kaimas Mrongovo valsčiuje, Mrongovo apskrityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija) · Žiūrėti daugiau »

Kukmedis

Kukmedis (Taxus) – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kukmedis · Žiūrėti daugiau »

Kuršiai

Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »

Kurganų hipotezė

Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kurganų hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Kvietys

Kvietys (Triticum) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kvietys · Žiūrėti daugiau »

Kyjivas

Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »

Laringalų teorija

Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »

Latgalių kalba

Latgalių kalba turi dvi reikšmes.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Leksema

Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksema · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Leksikologija

Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną(leksiką).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksikologija · Žiūrėti daugiau »

Lenkai

šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Leskyno dėsnis

Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leskyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Letas Palmaitis

Mykolas Letas Palmaitis, slapyvardis Mikelis Klusis (g. 1944 m. gegužės 14 d. Leningrade) – filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrinėtojas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Letas Palmaitis · Žiūrėti daugiau »

Lielvardė

Lielvardė – miestas centrinėje Latvijoje, Uogrės savivaldybėje, Dauguvos dešiniajame krante.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lielvardė · Žiūrėti daugiau »

Liepa

Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Liepa · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalbos tarmės

Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių kalbos tarmės · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »

Linas

Linas (Linum) – lininių (Linacaea) šeimos gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Linas · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Litas

100 litų banknoto pavyzdys (1928 m.). Jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui Litas (Lt) – oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Litas · Žiūrėti daugiau »

Lobženica

Lobženica – miestas Lenkijoje, priklauso Didžiosios Lenkijos vaivadijai, Pilos valsčiui.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lobženica · Žiūrėti daugiau »

Lokiniai

Lokiniai, arba meškiniai (Ursidae) – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lokiniai · Žiūrėti daugiau »

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »

Luotas

Luotų kopijos Platelių dvaro svirne X a. slavų luotas Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Luotas · Žiūrėti daugiau »

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »

Malyškos (Vileika)

Malyškos – kaimas Vileikos rajone, Minsko srityje, Baltarusijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Malyškos (Vileika) · Žiūrėti daugiau »

Marija Gimbutienė

Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Medus

Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Medus · Žiūrėti daugiau »

Metalai

Galis Metalai – cheminių elementų grupė, pasižyminti tuo, kad metalų jonai yra jungiami metalinių jungčių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Metalai · Žiūrėti daugiau »

Miškinė kiaunė

Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Miškinė kiaunė · Žiūrėti daugiau »

Michailas Lomonosovas

Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »

Miguel Villanueva Svensson

Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson · Žiūrėti daugiau »

Milogrado kultūra

Geležies amžiaus kultūros:Tamsi žalia spalva – Šiaurės grupėTamsi raudona spalva – Jastorfo kultūraGeltona spalva – Harpštedto–Nynburgo kultūraOranžinė spalva – Keltų grupėŠviesiai žalia – Pamario kultūraSalotinė spalva – Namelio formos urnų kultūraVioletinė spalva – Vakarų baltų pilkapių kultūraŠviesiai raudona spalva – Rytų baltų miško juostos kultūraTurkio spalva – Milogrado kultūraJuoda spalva – Estijų grupė Milogrado kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VII – III a. pr. m. e. gyvavusi Pietų ir Vidurio Baltarusijos ir Šiaurės Ukrainos teritorijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Milogrado kultūra · Žiūrėti daugiau »

Modalumas (kalbotyra)

Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Morfema

Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Morfema · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Naminė ožka

Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminė ožka · Žiūrėti daugiau »

Naminė višta

Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminė višta · Žiūrėti daugiau »

Naminis arklys

Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminis arklys · Žiūrėti daugiau »

Naminis jautis

Naminis jautis, arba jautis, mot.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminis jautis · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Nemuno žemupio kapinynų kultūra

Varpinių kapų kultūra Nemuno žemupio kapinynų kultūra – geležies amžiaus ir viduramžių baltų archeologinė kultūra, II–VII a. gyvavusi dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Nemuno žemupio kapinynų kultūra · Žiūrėti daugiau »

Niemineno dėsnis

Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Niemineno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Norvegai

Norvegai – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia norvegų kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Norvegai · Žiūrėti daugiau »

Notangai

Notangai (prūs. notangi) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Notangai · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Obelis

Obelis (Malus) – sėklavaisinis augalas – vaismedis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Obelis · Žiūrėti daugiau »

Odra

Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Odra · Žiūrėti daugiau »

Oka

Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Oka · Žiūrėti daugiau »

Olštyno kultūra

Varpinių kapų kultūra Olštyno kultūra – archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltų kultūrų grupei.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Olštyno kultūra · Žiūrėti daugiau »

Olegas Trubačiovas

Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »

Onomastika

Onomastika (– „vardas“) – lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Onomastika · Žiūrėti daugiau »

Optatyvas

Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Palatalizacija

Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »

Pamario kultūra

Pamario kultūra, dar vadinama Pomeranijos kultūra arba Veidinių urnų kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pamario kultūra · Žiūrėti daugiau »

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »

Paprastoji vinkšna

Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paprastoji vinkšna · Žiūrėti daugiau »

Paprastoji voverė

Paprastoji voverė, arba voverė (Sciurus vulgaris) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paprastoji voverė · Žiūrėti daugiau »

Paradigma (kalbotyra)

Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Pasargė

Paslenka – upė šiaurinėje Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pasargė · Žiūrėti daugiau »

Paul Garde

Polis Gardas (1926 m. gruodžio 18 d. Avinjonas, Prancūzija – 2021 m. liepos 27 d. Provanso Eksas, Prancūzija) – Provanso universiteto profesorius emeritas, žymus prancūzų slavistas, akademikas, prisidėjęs prie ištisos rusistų kartos rengimo.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paul Garde · Žiūrėti daugiau »

Pēteris Vanags

Pėteris Vanagas (g. 1962 m. rugsėjo 13 d. Rygoje, Latvijoje) – latvių kalbininkas, Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos katedros profesorius (1999), Stokholmo universiteto baltų kalbų profesorius (2006).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pēteris Vanags · Žiūrėti daugiau »

Pederseno dėsnis

Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Pietro Umberto Dini

Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »

Pleofonija

Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »

Plienas

Plieninis trosas. Plieno tiltas. Plienas – geležies ir anglies lydinys kuriame yra iki 2 % anglies su 0,3–1,8 % mangano, 0,15–1,1 % silicio, iki 0,06 % sieros ir iki 0,07 % fosforo priemaišų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Plienas · Žiūrėti daugiau »

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »

Ponto stepė

Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ponto stepė · Žiūrėti daugiau »

Prabaltai

Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prabaltai · Žiūrėti daugiau »

Praha

Lietuvių gatvė Prahoje Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Praha · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Prielinksnis

Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »

Pripetė (upė)

Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pripetė (upė) · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Protėvynė

Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »

Rasmus Rask

Rasmusas Kristianas Raskas (1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rasmus Rask · Žiūrėti daugiau »

Rūšis (gramatinė)

Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Reikiamybės dalyvis

Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Reikiamybės dalyvis · Žiūrėti daugiau »

Rick Derksen

Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rick Derksen · Žiūrėti daugiau »

Riugenas

Riugenas iš kosmoso Riugenas – sala Baltijos jūroje, didžiausia Vokietijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Riugenas · Žiūrėti daugiau »

Rusai

Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rusai · Žiūrėti daugiau »

Rytų aukštaičių patarmė

Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »

Rytų galindai

thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų galindai · Žiūrėti daugiau »

Rytų galindų kalba

Rytų galindų kalba − iš baltų prokalbės kilusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma, kalbėjo netoli Možaisko, Maskvos apylinkėse, XI a. – XII a. rusų metraščiuose minimi rytų galindai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų galindų kalba · Žiūrėti daugiau »

Saksonija

Saksonija, oficialiai Laisvoji Saksonijos valstybė – federacinė žemė Vokietijos rytuose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Saksonija · Žiūrėti daugiau »

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »

Saulius Ambrazas

Saulius Ambrazas (1957 m. lapkričio 5 d. Kaune – 2010 m. rugpjūčio 30 d.) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Saulius Ambrazas · Žiūrėti daugiau »

Sūduvių kultūra

Varpinių kapų kultūra Suvalkų apylinkėse. Sūduvių kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, susiformavusi II–III a. riboje ir trukusi iki VIII a. Ši kultūra buvo paplitusi šiaurės rytų Lenkijoje, pietvakarių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, vystėsi vakarų baltų ir Velbarko kultūrų ploto dalyse.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sūduvių kultūra · Žiūrėti daugiau »

Sėjamasis žirnis

Sėjamasis žirnis (Pisum sativum) – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sėjamasis žirnis · Žiūrėti daugiau »

Sėkla

Linų sėklos Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sėkla · Žiūrėti daugiau »

Seimas (upė)

Seimas – upė Rusijoje ir Ukrainoje, kairysis Desnos intakas (Dniepro baseinas).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Seimas (upė) · Žiūrėti daugiau »

Semantika

Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Semantika · Žiūrėti daugiau »

Sembai

thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sembai · Žiūrėti daugiau »

Senovės graikų kalba

Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Sergejus Starostinas

Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sergejus Starostinas · Žiūrėti daugiau »

Sidabras

Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag, eilės numeris 47, taurusis metalas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sidabras · Žiūrėti daugiau »

Siekinys

Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »

Simas Karaliūnas

Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Simas Karaliūnas · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Skiemuo

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »

Sklandieji priebalsiai

Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavai

Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavai · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis

Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Stumbras

Stumbras (Bison bonasus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Stumbras · Žiūrėti daugiau »

Supletyvizmas

Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tarmių tęstinumas

Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Žiūrėti daugiau »

Tšcineco kultūra

Tšcìneco kultūra (pagal Lenkijos kaimąTrzciniec) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XIX a. pr. m. e. – XI a. pr. m. e.). Ankstyvajame bronzos amžiuje į pietus ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos jau buvo susiformavusios Rytų ir Vakarų Tšcineco, Komarovo ir Sosnicos kultūros, kitaip Tšcineco kultūrinė bendrija.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tšcineco kultūra · Žiūrėti daugiau »

Tumianai

Tumianai – kaimas Barčevo valsčiuje, Olštyno srityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, šiaurės Lenkijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tumianai · Žiūrėti daugiau »

Uosis

Uosis (Fraxinus) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Uosis · Žiūrėti daugiau »

Urna

Pelenų urna Dekoratyvinės urnos Balsavimo urna, XVIII a. Urna – apvalus ar kitokios formos, dažniausiai pailgas indas su uždara ertme viršuje, panašus į vazą.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Urna · Žiūrėti daugiau »

Vaškas

Bičių koriai Vaškas – augalijos ir gyvūnijos pasaulyje paplitusi medžiaga, sudaryta iš sočiųjų rūgščių ir alkoholių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vaškas · Žiūrėti daugiau »

Vakernagelio dėsnis

Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Valdis Zeps

Valdis Juris Zepas (1932 m. gegužės 29 d. Daugpilis, Latvija – 1996 m. liepos 26 d. Ryga, Latvija) – Amerikos latvių išeivijos kalbininkas, profesorius, rašytojas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Valdis Zeps · Žiūrėti daugiau »

Vandenvardis

Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »

Vanduo

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Varis

Varinės spalvos elementas Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Varis · Žiūrėti daugiau »

Varpinių kapų kultūra

Varpinių kapų kultūra Varpinių kapų kultūra, arba gaubtinės keramikos kultūra, p. 15 – archeologinė kultūra, gyvavusi geležies amžiuje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Varpinių kapų kultūra · Žiūrėti daugiau »

Václav Blažek

Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »

Vedų kalba

XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »

VI amžius

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

Vietovardis

Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vietovardis · Žiūrėti daugiau »

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »

VIII amžius pr. m. e.

Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Viktoras Martynovas

Viktoras Martynovas (1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Viktoras Martynovas · Žiūrėti daugiau »

Vileikos rajonas

Vileikos rajonas – antro lygmens Baltarusijos administracinis vienetas, esantis šiaurinėje Minsko srities dalyje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vileikos rajonas · Žiūrėti daugiau »

Vinterio dėsnis

Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »

Vittore Pisani

Vitorė Pizanis (1899 m. vasario 23 d. Roma, Italijos karalystė – 1990 m. gruodžio 22 d. Komas, Italija) – italų kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vittore Pisani · Žiūrėti daugiau »

Vladimiras Toporovas

Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »

Vladislavas Ilič Svityčius

Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių aukštaičių tarmė

Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vysla

Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vysla · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Ambrazas

Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Ambrazas · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Kardelis

Vytautas Kardelis (g. 1971 m. rugsėjo 22 d. Linkmenyse, Ignalinos rajonas) – lietuvių lingvistas, daktaras (1999), docentas (2006), profesorius (2010).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Kardelis · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Mažiulis

Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Mažiulis · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Rinkevičius (1981)

Vytautas Rinkevičius (g. 1981 m. Vilniuje, Lietuvos TSR) – lietuvių kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros docentas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Rinkevičius (1981) · Žiūrėti daugiau »

William Riegel Schmalstieg

Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir William Riegel Schmalstieg · Žiūrėti daugiau »

Wojciech Smoczyński

Voiciechas Slavomiras Smočynskis (g. 1945 m. kovo 12 d. Glovno kaime prie Lovičiaus, Lenkijoje) – Lenkijos baltistas ir slavistas, lyginamosios indoeuropeistikos mokslininkas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Wojciech Smoczyński · Žiūrėti daugiau »

Wolfgang P. Schmid

Volfgangas Paulas Šmidas (1929 m. spalio 25 d. Berlynas, Vokietija – 2010 m. spalio 22 d. Frydlandas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas, Mainco mokslo ir literatūros akademijos akademikas (1966), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994), Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (1994).

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Wolfgang P. Schmid · Žiūrėti daugiau »

Wolfram Euler

Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Wolfram Euler · Žiūrėti daugiau »

X amžius pr. m. e.

Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir X amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »

XI amžius pr. m. e.

XI a. pr. m. e. bronzinis kiniškas indas XII–XI a. Mišo (''Michaux'') akmuo su įrašais akadų kalba Vienuoliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1100 m.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XI amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius pr. m. e.

XIX a. pr. m. e. faraono Senusreto II piramidė El Lahune Kanešo Devynioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1900 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1801 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIX amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

YouTube

„YouTube“ – „Google“ bendrovės socialinis tinklas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir YouTube · Žiūrėti daugiau »

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »

1 tūkstantmetis pr. m. e.

negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

1879 m.

1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1879 m. · Žiūrėti daugiau »

1962 m.

1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1962 m. · Žiūrėti daugiau »

2 tūkstantmetis pr. m. e.

valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

3 tūkstantmetis pr. m. e.

Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.

Nauja!!: Baltų prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Prabaltų kalba.

Unijapedija yra sąvoka žemėlapį ar semantinį tinklą, organizuotu kaip enciklopedijos - žodyno. Ji suteikia trumpą apibrėžimą kiekviena sąvoka ir jos santykius.

Tai yra milžiniškas internete psichikos žemėlapis, kuris tarnauja kaip koncepcijos diagramas. Tai laisvai naudoti ir kiekvienas gaminys, ar dokumentas gali būti atsisiųsta. Tai įrankis, išteklių arba nuoroda studijų, mokslinių tyrimų, švietimo, mokymosi ar mokymo, kuris gali būti naudojamas mokytojų, pedagogų, mokinių ir studentų; už akademinio pasaulio: mokyklų, pirminė, antrinė, vidurinės mokyklos, vidurinės techninės laipsnį, kolegijoje, universitete, bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius; už dokumentų, ataskaitų, projektų, idėjų, dokumentų, tyrimų santraukos arba baigiamasis darbas. Čia yra apibrėžimas, paaiškinimai, aprašymas, arba vienas didelis, dėl kurių jums reikia informacijos prasmė, ir jų atitinkamas sąvokas kaip žodynėlis sąrašas. Turimas Lietuvos, Anglų, Ispanų, Portugalų, Japonijos, Kinijos, Prancūzų kalba, Vokiečių kalba, Italų kalba, Lenkas, Olandų, Rusų, Arabiškas, Hindi, Švedijos, Ukrainiečių, Vengrų, Katalonų, Čekijos, Hebrajų, Danų, Suomijos, Indoneziečių, Norvegijos, Rumunų, Turkų kalba, Vietnamiečių, Korėjiečių, Thai, Graikų kalba, Bulgarų kalba, Kroatų, Slovakijos, Filipinų, Latvijos, Estijos ir Slovėnų Daugiau kalbų netrukus.

Visa informacija buvo išgauti iš Vikipedija, ir tai pateikiamas pagal licenciją Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją.

Unijapedija nėra patvirtinta Wikimedia Foundation ir nėra su juo susijusi.

„Google Play“, „Android“ ir „Google Play“ logotipas yra „Google Inc.“ prekių ženklai.

Privatumo politika