Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Bartai

Indeksas Bartai

Baltų gentys XII a. Bartai – viena iš baltų prūsų genčių, gyvenusi Bartoje.

48 santykiai: Alna (upė), Aradnykai, Žirmūnai (Baltarusija), Baltai, Barštynas, Barta, Danijos karalius, Didysis prūsų sukilimas, Divonis, Galindai, Gardinas, Jotvingiai, Kalba, Kultūra, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lyda, Lydos apskritis, Mažoji Lietuva, Medininkai, Nadruviai, Nemunas, Notangai, Pagudėnai, Panemunė (Druskininkai), Pavietas, Pelesa, Pilis, Prūsai, Prieglius, Rimantas Jasas, Rodūnia, Sasna (baltų žemė), Sembai, Slanimas, Traidenis, Valkaviskas, Varmiai, Vokiečių ordinas, XIV amžius, XVI amžius, XVII amžius, 1242 m., 1249 m., 1260 m., 1269 m., 1274 m., 1503 m..

Alna (upė)

Alna (prūs. Alnā), Lava, Lyna – upė Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje.

Nauja!!: Bartai ir Alna (upė) · Žiūrėti daugiau »

Aradnykai

Aradnykai – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities, Seinų valsčiuje, 2 km nuo Lietuvos sienos.

Nauja!!: Bartai ir Aradnykai · Žiūrėti daugiau »

Žirmūnai (Baltarusija)

Žirmūnai – gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, šalia kelio Lyda–Varanavas, 15 km į pietus nuo Varanavo.

Nauja!!: Bartai ir Žirmūnai (Baltarusija) · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorija apie V a. pr. Kr. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorijos įverčiai pagal archeologinius duomenis (mėlyna) ir hidronimus (raudona) Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Bartai ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Barštynas

Barštynas, kitaip Bartošicė – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado sr.

Nauja!!: Bartai ir Barštynas · Žiūrėti daugiau »

Barta

Prūsų žemės Barta (prūs. Barta), prūsų kiltinė žemė, viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos (Prūsos) sudėtinių dalių.

Nauja!!: Bartai ir Barta · Žiūrėti daugiau »

Danijos karalius

Danijos herbasDanijos karalius – Danijos valstybės monarchas, turintis ribotą valdžią.

Nauja!!: Bartai ir Danijos karalius · Žiūrėti daugiau »

Didysis prūsų sukilimas

thumbDidysis prūsų sukilimas – prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną, prasidėjęs 1260 m. rugsėjo 20 d. ir vykęs iki 1274 m. Sukilimą paskatino 1260 m. liepos 13 d. žemaičių pergalė Durbės mušyje prieš ordiną.

Nauja!!: Bartai ir Didysis prūsų sukilimas · Žiūrėti daugiau »

Divonis

Divonis (kituose šaltiniuose Dyvanas, Dyvonė, lietuvių pravardė Lokys, prūsų: Mokinis ar Kiekinė, m. apie 1272 m.) – Didžiojo prūsų sukilimo 1260-1274 m. vienas vadų, bartas.

Nauja!!: Bartai ir Divonis · Žiūrėti daugiau »

Galindai

Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V-VI a. susiformavusia Olštino kultūrine grupe).

Nauja!!: Bartai ir Galindai · Žiūrėti daugiau »

Gardinas

Gar̃dinas – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės; srities ir rajono centras.

Nauja!!: Bartai ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Baltų gentys V–VI a. (violetinė spalva) Baltų gentys VII–VIII a. (violetinė spalva) Centrinės Europos gentys VIII–IX a. Lenkijos karalystė X–XI a. Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jatviežo Dužos kaimo Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Neviadomos kaime Neviadomos kaime Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, dainuviais, poleksėnais) – išnykusi baltų tauta, VIII a. pr. m. e. – XIX a. gyvenusi Jotvoje (dabar – Lenkijos Palenkės vaivadija, dalis Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinė Dzūkijos dalis).

Nauja!!: Bartai ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »

Kalba

Kalba – lingvistinių ženklų sistema.

Nauja!!: Bartai ir Kalba · Žiūrėti daugiau »

Kultūra

Kultūra ( – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, garbinimas).

Nauja!!: Bartai ir Kultūra · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Nauja!!: Bartai ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (apie 1570 m.). Abiejų Tautų Respublikos teritorija 1619 m. žemėlapyje, kuriame pavaizduotos dabartinės sienos LDK administracinis suskirstymas XVII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė.

Nauja!!: Bartai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lyda

Lyda – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, apie 112 km nuo Gardino, 120 km iki Lenkijos ir 40 km iki Lietuvos sienos, Gardino sritis; Lydos rajono centras.

Nauja!!: Bartai ir Lyda · Žiūrėti daugiau »

Lydos apskritis

Lydos apskritis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nuo 1795 m. Rusijos imperijos, 1920-1939 m. Lenkijos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus.

Nauja!!: Bartai ir Lydos apskritis · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Bartai ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Medininkai

Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija.

Nauja!!: Bartai ir Medininkai · Žiūrėti daugiau »

Nadruviai

Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.

Nauja!!: Bartai ir Nadruviai · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas Lietuvos žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Nauja!!: Bartai ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »

Notangai

Notangai (prūs. notangi) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).

Nauja!!: Bartai ir Notangai · Žiūrėti daugiau »

Pagudėnai

Prūsų žemės. ''Pogesania'' yra Pagudė. Pagudėnai – viena iš vienuolikos prūsų grupių, paminėtų Petro Dusburgiečio.

Nauja!!: Bartai ir Pagudėnai · Žiūrėti daugiau »

Panemunė (Druskininkai)

Panemunė – kaimas Druskininkų savivaldybėje, 9 km nuo Raudonikių.

Nauja!!: Bartai ir Panemunė (Druskininkai) · Žiūrėti daugiau »

Pavietas

Lenkijos pavietų žemėlapis Pavietas – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.

Nauja!!: Bartai ir Pavietas · Žiūrėti daugiau »

Pelesa

Pelesa – lietuvių (daugiausia lietuvių baltarusių dvikalbių) gyvenamas kaimas vakarų Baltarusijoje, apie 25 km į šiaurės vakarus nuo Lydos, 10 km į pietus nuo Rodūnios, 13 km į pietryčius nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ties Dubičiais.

Nauja!!: Bartai ir Pelesa · Žiūrėti daugiau »

Pilis

Pierrefonds pilis Mota pilis Rekonkistos virtusi karališkaisiais rūmais Trakų salos pilis Pilis – gynybinis statinys, laikomas vienu iš viduramžių simbolių.

Nauja!!: Bartai ir Pilis · Žiūrėti daugiau »

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų tauta (etnosas), gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba, jiems artimiausios buvo deinuvių gentys.

Nauja!!: Bartai ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »

Prieglius

Prieglius (prūs. Prēigara,, rus. Преголя) – upė Rusijoje, Kaliningrado srityje.

Nauja!!: Bartai ir Prieglius · Žiūrėti daugiau »

Rimantas Jasas

Rimantas Jasas (1929 m. birželio 1 d. Šiauliai – 2002 m. sausio 25 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas.

Nauja!!: Bartai ir Rimantas Jasas · Žiūrėti daugiau »

Rodūnia

Rodūnia, Rodūnė – miestelis vakarų Baltarusijoje, prie Radunkos upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos.

Nauja!!: Bartai ir Rodūnia · Žiūrėti daugiau »

Sasna (baltų žemė)

XIII a. Prūsijos žemės. Sasna – tamsiai pilka. Sasna (prūs. Sasnā,;, Saska) – vienas iš senovės Prūsijos regionų, buvęs dabartinėje šiaurinėje Lenkijoje.

Nauja!!: Bartai ir Sasna (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »

Sembai

thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).

Nauja!!: Bartai ir Sembai · Žiūrėti daugiau »

Slanimas

Slanimas – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros upių (Nemuno intakas) santakos; rajono centras.

Nauja!!: Bartai ir Slanimas · Žiūrėti daugiau »

Traidenis

Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.

Nauja!!: Bartai ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »

Valkaviskas

Valkaviskas () – Baltarusijos miestas Gardino srities pietrytinėje dalyje, prie Vilkuvos ir Rasos upių, 271 km nuo Minsko, 220 km nuo Vilniaus; rajono centras.

Nauja!!: Bartai ir Valkaviskas · Žiūrėti daugiau »

Varmiai

Varmiai – viena iš senųjų prūsų grupių, gyvenusi Varmėje, kurios buvusios teritorijos didžioji dalis po 1945 m.

Nauja!!: Bartai ir Varmiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas Kryžiuočių ordino kryžius Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“;, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m.

Nauja!!: Bartai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Bartai ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Bartai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Bartai ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

1242 m.

1242 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bartai ir 1242 m. · Žiūrėti daugiau »

1249 m.

1249 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bartai ir 1249 m. · Žiūrėti daugiau »

1260 m.

1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bartai ir 1260 m. · Žiūrėti daugiau »

1269 m.

1269 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bartai ir 1269 m. · Žiūrėti daugiau »

1274 m.

1274 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bartai ir 1274 m. · Žiūrėti daugiau »

1503 m.

1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bartai ir 1503 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »