Greičiau nei naršyklėje!
48 santykiai: Alna (upė), Aradnykai, Žirmūnai (Varanavas), Baltai, Barštynas, Barta, Danijos karalius, Didysis prūsų sukilimas, Divonis, Galindai, Gardinas, Jotvingiai, Kalba, Kultūra, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lyda, Lydos apskritis (1919–1940), Mažoji Lietuva, Medininkai, Nadruviai, Nemunas, Notangai, Pagudėnai, Panemunė (Druskininkai), Pavietas, Pelesa, Pilis, Prūsai, Prieglius, Rimantas Jasas, Rodūnia, Sasna (baltų žemė), Sembai, Slanimas, Traidenis, Valkaviskas, Varmiai, Vokiečių ordinas, XIV amžius, XVI amžius, XVII amžius, 1242 m., 1249 m., 1260 m., 1269 m., 1274 m., 1503 m..
Alna (upė)
Alna (prūs. Alnā), Lava, Lyna – upė Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje.
Nauja!!: Bartai ir Alna (upė) · Žiūrėti daugiau »
Aradnykai
Aradnykai – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities, Seinų valsčiuje, 2 km nuo Lietuvos sienos.
Nauja!!: Bartai ir Aradnykai · Žiūrėti daugiau »
Žirmūnai (Varanavas)
Žirmū́nai – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, šalia kelio Lyda–Varanavas, 15 km į pietus nuo Varanavo.
Nauja!!: Bartai ir Žirmūnai (Varanavas) · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Bartai ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Barštynas
Barštynas, kitaip Bartošicė – miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadija, netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado sr.
Nauja!!: Bartai ir Barštynas · Žiūrėti daugiau »
Barta
Prūsų žemės Barta - viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių.
Nauja!!: Bartai ir Barta · Žiūrėti daugiau »
Danijos karalius
Danijos herbasDanijos karalius – Danijos valstybės monarchas, turintis ribotąvaldžią.
Nauja!!: Bartai ir Danijos karalius · Žiūrėti daugiau »
Didysis prūsų sukilimas
Prūsų gentys XIII a. Didysis prūsų sukilimas, Antrasis prūsų sukilimas – prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną, prasidėjęs 1260 m.
Nauja!!: Bartai ir Didysis prūsų sukilimas · Žiūrėti daugiau »
Divonis
Divonis (kituose šaltiniuose Dyvanas, Dyvonė, lietuvių pravardė Lokys, prūsų: Mokinis ar Kiekinė, m. apie 1272 m.) – Didžiojo prūsų sukilimo 1260-1274 m. vienas vadų, bartas.
Nauja!!: Bartai ir Divonis · Žiūrėti daugiau »
Galindai
Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V–VI a. susiformavusia Olštyno kultūrine grupe).
Nauja!!: Bartai ir Galindai · Žiūrėti daugiau »
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Nauja!!: Bartai ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Bartai ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kalba
Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Nauja!!: Bartai ir Kalba · Žiūrėti daugiau »
Kultūra
Kultūra ( – ugdymas, garbinimas) – visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu.
Nauja!!: Bartai ir Kultūra · Žiūrėti daugiau »
Lietuvninkai
Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.
Nauja!!: Bartai ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Bartai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lyda
Lydà – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 112 km nuo Gardino, 40 km iki Lietuvos sienos.
Nauja!!: Bartai ir Lyda · Žiūrėti daugiau »
Lydos apskritis (1919–1940)
Lydos apskritis – Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas 1919–1939 m. dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Bartai ir Lydos apskritis (1919–1940) · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Nauja!!: Bartai ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Medininkai
Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija.
Nauja!!: Bartai ir Medininkai · Žiūrėti daugiau »
Nadruviai
Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.
Nauja!!: Bartai ir Nadruviai · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Bartai ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Notangai
Notangai (prūs. notangi) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).
Nauja!!: Bartai ir Notangai · Žiūrėti daugiau »
Pagudėnai
Prūsų žemės. ''Pogesania'' yra Pagudė. Pagudėnai – viena iš vienuolikos prūsų grupių, paminėtų Petro Dusburgiečio.
Nauja!!: Bartai ir Pagudėnai · Žiūrėti daugiau »
Panemunė (Druskininkai)
Panemunė – kaimas Druskininkų savivaldybėje, 14 km į šiaurės rytus nuo Leipalingio.
Nauja!!: Bartai ir Panemunė (Druskininkai) · Žiūrėti daugiau »
Pavietas
Lenkijos pavietų žemėlapis Pavietas – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.
Nauja!!: Bartai ir Pavietas · Žiūrėti daugiau »
Pelesa
Pelesà (arba Barčė̃kų Pelesà) – kaimas vakarų Baltarusijoje, apie 25 km į šiaurės vakarus nuo Lydos, 10 km į pietus nuo Rodūnios, 13 km į pietryčius nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ties Dubičiais.
Nauja!!: Bartai ir Pelesa · Žiūrėti daugiau »
Pilis
Pierrefonds pilis Mota pilis Rekonkistos virtusi karališkaisiais rūmais Trakų salos pilis Pilis – gynybinis statinys, laikomas vienu iš viduramžių simbolių.
Nauja!!: Bartai ir Pilis · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Bartai ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Prieglius
Prieglius (rus. Преголя) – upė Rusijoje, Kaliningrado srityje.
Nauja!!: Bartai ir Prieglius · Žiūrėti daugiau »
Rimantas Jasas
Rimantas Jasas (1929 m. birželio 1 d. Šiauliai – 2002 m. sausio 25 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas.
Nauja!!: Bartai ir Rimantas Jasas · Žiūrėti daugiau »
Rodūnia
Ródūnia (arba Rodūnė) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos.
Nauja!!: Bartai ir Rodūnia · Žiūrėti daugiau »
Sasna (baltų žemė)
XIII a. Prūsijos žemės. Sasna – tamsiai pilka. Sasna (prūs. Sasnā,;, Saska) – vienas iš senovės Prūsijos regionų, buvęs dabartinėje šiaurinėje Lenkijoje.
Nauja!!: Bartai ir Sasna (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Sembai
thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).
Nauja!!: Bartai ir Sembai · Žiūrėti daugiau »
Slanimas
Slãnimas (arba Slonimas) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos.
Nauja!!: Bartai ir Slanimas · Žiūrėti daugiau »
Traidenis
Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.
Nauja!!: Bartai ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »
Valkaviskas
Valkavìskas (arba Volkovyskas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srities pietrytinėje dalyje, prie Vilkuvos ir Rasos upių, 271 km nuo Minsko, 220 km nuo Vilniaus.
Nauja!!: Bartai ir Valkaviskas · Žiūrėti daugiau »
Varmiai
Varmiai – viena iš senųjų prūsų grupių, gyvenusi Varmėje, kurios buvusios teritorijos didžioji dalis po 1945 m.
Nauja!!: Bartai ir Varmiai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Bartai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Bartai ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Bartai ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Bartai ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
1242 m.
1242 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bartai ir 1242 m. · Žiūrėti daugiau »
1249 m.
1249 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bartai ir 1249 m. · Žiūrėti daugiau »
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bartai ir 1260 m. · Žiūrėti daugiau »
1269 m.
1269 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bartai ir 1269 m. · Žiūrėti daugiau »
1274 m.
1274 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bartai ir 1274 m. · Žiūrėti daugiau »
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Bartai ir 1503 m. · Žiūrėti daugiau »
