Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Bezvola

Indeksas Bezvola

Bezvola – kaimas Lenkijos rytuose, Vohino valsčiuje, Palenkės Radzino apskrityje, Liublino vaivadijoje.

13 santykiai: Bezvolos geležinkelio stotelė, Kaimas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lisiovulkos geležinkelio stotelė, Liublinas, Liublino vaivadija, Palenkės Radzynio apskritis, Palenkės Radzynis, Vohinas, Vohino valsčius, XIV amžius, 1795 m..

Bezvolos geležinkelio stotelė

Bezvolos geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Bezvolos kaime, rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Radzino apskrityje, Vohino valsčiuje.

Nauja!!: Bezvola ir Bezvolos geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »

Kaimas

Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.

Nauja!!: Bezvola ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Bezvola ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Bezvola ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lisiovulkos geležinkelio stotelė

Lisiovulkos geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Lisiovulkos kaime, rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Radzino apskrityje, Vohino valsčiuje.

Nauja!!: Bezvola ir Lisiovulkos geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »

Liublinas

Liùblinas – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras.

Nauja!!: Bezvola ir Liublinas · Žiūrėti daugiau »

Liublino vaivadija

Liublino vaivadija – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose.

Nauja!!: Bezvola ir Liublino vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Palenkės Radzynio apskritis

Palenkės Radzynio apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.

Nauja!!: Bezvola ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Palenkės Radzynis

Palénkės Rãdzynis – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 60 km į šiaurę nuo Liublino.

Nauja!!: Bezvola ir Palenkės Radzynis · Žiūrėti daugiau »

Vohinas

Vohinas – kaimas Lenkijos rytuose, Vohino valsčiuje, Palenkės Radzino apskrityje, Liublino vaivadijoje.

Nauja!!: Bezvola ir Vohinas · Žiūrėti daugiau »

Vohino valsčius

Vohino valsčius – kaimietiškas valsčius rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Radzynio apskrityje.

Nauja!!: Bezvola ir Vohino valsčius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Bezvola ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Bezvola ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »