Greičiau nei naršyklėje!
15 santykiai: Balstogė, Balstogės apskritis, Borsukuvkos geležinkelio stotelė, Didžiojo Dobžynevo geležinkelio stotelė, Didžiojo Dobžynevo valsčius, Didysis Dobžynevas, Kaimas, Knišino geležinkelio stotis, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Palenkės vaivadija, XIII amžius, XIV amžius, 1569 m..
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Borsukuvka ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Balstogės apskritis
Balstogės apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Borsukuvka ir Balstogės apskritis · Žiūrėti daugiau »
Borsukuvkos geležinkelio stotelė
Borsukuvkos geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Borsukuvkos kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Didžiojo Dobžynevo valsčiuje.
Nauja!!: Borsukuvka ir Borsukuvkos geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »
Didžiojo Dobžynevo geležinkelio stotelė
Dobžinevo Dužės geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Dobžinevo Dužės kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Didžiojo Dobžynevo valsčiuje.
Nauja!!: Borsukuvka ir Didžiojo Dobžynevo geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »
Didžiojo Dobžynevo valsčius
Didžiojo Dobžynevo valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje.
Nauja!!: Borsukuvka ir Didžiojo Dobžynevo valsčius · Žiūrėti daugiau »
Didysis Dobžynevas
Didysis Dobžynevas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 14 km į šiaurės vakarus nuo vaivadijos centro Balstogės.
Nauja!!: Borsukuvka ir Didysis Dobžynevas · Žiūrėti daugiau »
Kaimas
Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.
Nauja!!: Borsukuvka ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »
Knišino geležinkelio stotis
Knišino geležinkelio stotis - geležinkelio stotis Knišino mieste, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Monkų apskrityje.
Nauja!!: Borsukuvka ir Knišino geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Borsukuvka ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Borsukuvka ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Borsukuvka ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Borsukuvka ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Borsukuvka ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Borsukuvka ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Borsukuvka ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
