Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Branduolinė fizika

Indeksas Branduolinė fizika

Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas.

7 santykiai: Antoine Henri Becquerel, Ernest Rutherford, Medicina, Neutronas, Radioaktyvumas, XX amžius, 1911 m..

Antoine Henri Becquerel

Fotografinė plokštelė, kuri buvo apšvitinta urano druskų spinduliuotės Antuanas Anri Bekerelis (1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir Antoine Henri Becquerel · Žiūrėti daugiau »

Ernest Rutherford

Ernestas Rezerfordas (1871 m. rugpjūčio 30 d. Braitvoteris, N. Zelandija – 1937 m. spalio 17 d. Kembridžas, Anglija) – fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir Ernest Rutherford · Žiūrėti daugiau »

Medicina

Asklepijaus lazda. Kartais naudojama kaip medicinos simbolis Medicina ( 'gydymo menas') – mokslo ir praktikos visuma apie žmogaus ir gyvūnų sveikatą, ligas, jų profilaktikąir gydymą.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir Medicina · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Radioaktyvumas

250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1911 m.

1911 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Branduolinė fizika ir 1911 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Atominė fizika, Branduolio fizika.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »