Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Būdvietis (Lenkija), Burokai (Punskas), Daraktorius, Kalvarijos savivaldybė, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos, Pirmasis pasaulinis karas, Punskas, Sangrūda, Seivai, Suvalkų sutartis, Užukalniai (Kalvarija).
Būdvietis (Lenkija)
Būdvietis – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Gibų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Būdvietis (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Burokai (Punskas)
Burokai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Burokai (Punskas) · Žiūrėti daugiau »
Daraktorius
Daraktorius – XIX a. – XX a. pradžios Lietuvos valstiečių slapta steigtų ir išlaikytų kaimo mokyklų mokytojas.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Daraktorius · Žiūrėti daugiau »
Kalvarijos savivaldybė
Kalvarijos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Kalvarijos savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos
Merkį Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos – linijos, 1919–1939 m.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos · Žiūrėti daugiau »
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Punskas
A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Punskas · Žiūrėti daugiau »
Sangrūda
Sangrūda – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, 12 km į pietus nuo Kalvarijos, prie kelio.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Sangrūda · Žiūrėti daugiau »
Seivai
Séivai (lenk. Sejwy) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Seivai · Žiūrėti daugiau »
Suvalkų sutartis
Suvalkų sutartis – 1920 m.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Suvalkų sutartis · Žiūrėti daugiau »
Užukalniai (Kalvarija)
Užukalniai – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, 9 km nuo Sangrūdos.
Nauja!!: Burokai (Kalvarija) ir Užukalniai (Kalvarija) · Žiūrėti daugiau »
