Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Chemija

Indeksas Chemija

Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

76 santykiai: Agregatinė būsena, Agrochemija, Alchemija, Anglis, Antoine Lavoisier, Atomas, Atomo branduolys, Atomo numeris, Azotas, Šiluminis laidumas, Žemė, Biochemija, Biofizika, Biologija, Cheminė medžiaga, Cheminė reakcija, Cheminis elementas, Cheminis junginys, Chloras, Cukrus, Dažas, Deguonis, Dmitrijus Mendelejevas, Druska, Elektrinis laidumas, Elektronas, Elektronų konfigūracija, Elektroneigiamumas, Elektros srovė, Fizika, Geležis, Geltona, Geochemija, Izotopas, John Dalton, Jonas (dalelė), Kietis (medžiaga), Klampumas, Korozija, Kristalas, Kvantinė chemija, Kvantinė mechanika, Kvapas, Lydinys, Magnetizmas, Materija (fizika), Medžiaga (reikšmės), Mineralas, Mokslas, Molekulė, ..., Moso skalė, Muilas, Nafta, Natris, Neorganinė chemija, Neutronas, Oras, Orbitalė, Organinė chemija, Periodinė elementų lentelė, Plastikas, Polimeras, Protonas, Rūda, Sintezė, Skonis, Spalva, Tankis, Tirpumas, Trąšos, Uoliena, Vaistas, Valentingumas, Vandenilis, Vanduo, Viduramžiai. Išplėsti indeksą (26 daugiau) »

Agregatinė būsena

debesimis danguje. Agregatinė būsena (arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė) yra fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos.

Nauja!!: Chemija ir Agregatinė būsena · Žiūrėti daugiau »

Agrochemija

Agrochemija – mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, paveikimo būdus, mineralinę augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo cheminį melioravimą.

Nauja!!: Chemija ir Agrochemija · Žiūrėti daugiau »

Alchemija

Jano Matejkos paveikslas „Alchemik Sędziwój“ Alchemija yra ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus.

Nauja!!: Chemija ir Alchemija · Žiūrėti daugiau »

Anglis

Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.

Nauja!!: Chemija ir Anglis · Žiūrėti daugiau »

Antoine Lavoisier

Antuanas-Loranas de Lavuazjė (1743 m. rugpjūčio 26 d. – 1794 m. gegužės 8 d.) – prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs chemijos, biologijos ir ekonomikos srityse.

Nauja!!: Chemija ir Antoine Lavoisier · Žiūrėti daugiau »

Atomas

Atomo schema Atomas (gr. άτομος 'nedalus') – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes.

Nauja!!: Chemija ir Atomas · Žiūrėti daugiau »

Atomo branduolys

kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletą padėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.

Nauja!!: Chemija ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »

Atomo numeris

Cheminis elementas X ir jo masės (A) bei atomo (Z) numeris Atomo numeris, atominis numeris, atominis skaičius, (Z) yra protonų skaičius atomo branduolyje.

Nauja!!: Chemija ir Atomo numeris · Žiūrėti daugiau »

Azotas

Azotas (N,; išvertus iš graikų kalbos – „nepalaikantis gyvybės“) – cheminis elementas, elementų lentelės penktos A grupės nemetalas, inertiškos dujos.

Nauja!!: Chemija ir Azotas · Žiūrėti daugiau »

Šiluminis laidumas

Šiluminis laidumas (šiluminis laidis) – medžiagos savybė praleisti šilumą, t. y. termoizoliacinė medžiagos savybė.

Nauja!!: Chemija ir Šiluminis laidumas · Žiūrėti daugiau »

Žemė

Žemė (Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.

Nauja!!: Chemija ir Žemė · Žiūrėti daugiau »

Biochemija

Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus.

Nauja!!: Chemija ir Biochemija · Žiūrėti daugiau »

Biofizika

Biofizika ('gyvybė, gyvenimas' + 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais.

Nauja!!: Chemija ir Biofizika · Žiūrėti daugiau »

Biologija

naminiai jaučiai (''Bos taurus'') Augalai (Planta) - kviečiai (''Triticum'') Grybai (Fungi) - valgomasis briedžiukas (''Morchella esculenta'') Dumbliai Stramenopila/Chromista - ''Fucus serratus'' Bakterijos (Bacteria) - ''Gemmatimonas aurantiaca'' (-.

Nauja!!: Chemija ir Biologija · Žiūrėti daugiau »

Cheminė medžiaga

Vanduo ir garai yra tos pačios cheminės medžiagos skirtingos agregatinės būsenos. Cheminė medžiaga – chemijoje vadinama bet kokia medžiaga, turinti tik jai būdingą cheminę sudėtį, natūralus arba pagamintas cheminis elementas ar jų junginys.

Nauja!!: Chemija ir Cheminė medžiaga · Žiūrėti daugiau »

Cheminė reakcija

Jungimosi cheminės reakcijos pavyzdys. R1 ir R2 pažymėtos molekulės dalys gali būti įvairios, taigi ši schema nusako visą cheminių reakcijų grupę Cheminė reakcija – vyksmas, kurio metu suyra bei susidaro įvairios cheminės medžiagos (įvyksta cheminiai virsmai).

Nauja!!: Chemija ir Cheminė reakcija · Žiūrėti daugiau »

Cheminis elementas

Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.

Nauja!!: Chemija ir Cheminis elementas · Žiūrėti daugiau »

Cheminis junginys

Cheminis junginys – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš dviejų ar daugiau chemiškai susijungusių elementų atomų ir kurią galima suskaidyti į paprastesnes medžiagas.

Nauja!!: Chemija ir Cheminis junginys · Žiūrėti daugiau »

Chloras

Chloras (Cl) yra cheminis elementas, elementų lentelės septintos pagrindinės grupės halogenas.

Nauja!!: Chemija ir Chloras · Žiūrėti daugiau »

Cukrus

Cukrūs: (v.k.) Baltasis rafinuotas cukrus(v.d.) Nerafinuotas cukrus(a.k.) Karamelizuotas (rudasis) cukrus(a.d.) Neapdorotos smulkintos cukranendrės Baltojo cukraus gabalėliai Rudojo cukraus kristalai „Kandis“ Cukrus, sacharozė () – vandenyje tirpus saldaus skonio sacharidas.

Nauja!!: Chemija ir Cukrus · Žiūrėti daugiau »

Dažas

Dažas – bendrinis produktų šeimos pavadinimas, naudojamų objektų spalvinimui ar paviršiaus pigmentuotam padengimui siekiant dekoratyvinio ar apsauginio efekto.

Nauja!!: Chemija ir Dažas · Žiūrėti daugiau »

Deguonis

Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje.

Nauja!!: Chemija ir Deguonis · Žiūrėti daugiau »

Dmitrijus Mendelejevas

Dmitrijus Mendelejevas (rus. Дми́трий Ива́нович Менделе́ев, 1834 m. vasario 8 d. – 1907 m. vasario 2 d.) – rusų chemikas, žinomas savo sukurta periodine elementų lentele.

Nauja!!: Chemija ir Dmitrijus Mendelejevas · Žiūrėti daugiau »

Druska

Druska – cheminis junginys, susidedantis iš katijonų ir anijonų, turinčių priešingą el.

Nauja!!: Chemija ir Druska · Žiūrėti daugiau »

Elektrinis laidumas

Elektrinis laidumas, elektrinis laidis – medžiagos savybė praleisti elektros srovę.

Nauja!!: Chemija ir Elektrinis laidumas · Žiūrėti daugiau »

Elektronas

Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.

Nauja!!: Chemija ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »

Elektronų konfigūracija

Elektronų atominės ir molekulinės orbitalės Elektronų konfigūracija – atominėje fizikoje ir kvantinėje chemijoje naudojama sąvoka, reiškianti elektronų išsidėstymą atome, molekulėje arba kitose fizinėse struktūrose, pvz., kristaluose.

Nauja!!: Chemija ir Elektronų konfigūracija · Žiūrėti daugiau »

Elektroneigiamumas

Elektroneigiamumas – atomo branduolio savybė traukti elektronus.

Nauja!!: Chemija ir Elektroneigiamumas · Žiūrėti daugiau »

Elektros srovė

Elektros srovė – kryptingas elektros krūvių judėjimas.

Nauja!!: Chemija ir Elektros srovė · Žiūrėti daugiau »

Fizika

Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Nauja!!: Chemija ir Fizika · Žiūrėti daugiau »

Geležis

Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.

Nauja!!: Chemija ir Geležis · Žiūrėti daugiau »

Geltona

Geltona spalva – šviesos, kurios bangos ilgis yra tarp 565 nm ir 590 nm spalva.

Nauja!!: Chemija ir Geltona · Žiūrėti daugiau »

Geochemija

Geochemija yra mokslas, tiriantis Žemės medžiaginę sudėtį ir cheminių elementų bei jų izotopų pasiskirstymą Žemėje.

Nauja!!: Chemija ir Geochemija · Žiūrėti daugiau »

Izotopas

Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodą branduolio krūvį, bet skirtingą atominę masę.

Nauja!!: Chemija ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »

John Dalton

Džonas Daltonas (1766 m. rugsėjo 6 d. Iglsfildas, Kambrija, Anglija – 1844 m. liepos 27 d. Mančesteris, Anglija) – žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas.

Nauja!!: Chemija ir John Dalton · Žiūrėti daugiau »

Jonas (dalelė)

elektronus, žymėjimai Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).

Nauja!!: Chemija ir Jonas (dalelė) · Žiūrėti daugiau »

Kietis (medžiaga)

Kietis, kitaip kietumas – kietos medžiagos savybė priešintis kito, už jį kietesnio, kūno įsmigimui, įspaudimui.

Nauja!!: Chemija ir Kietis (medžiaga) · Žiūrėti daugiau »

Klampumas

Klampumas arba vidinė trintis – procesas dujose ar skysčiuose, kada dėl gretimų skirtingais greičiais judančių sluoksnių, atsiranda impulso perdavimas iš greitesnių sluoksnių lėtesniems.

Nauja!!: Chemija ir Klampumas · Žiūrėti daugiau »

Korozija

Korozija Korozija (iš) tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes.

Nauja!!: Chemija ir Korozija · Žiūrėti daugiau »

Kristalas

Kvarco kristalas Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą.

Nauja!!: Chemija ir Kristalas · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė chemija

Kvantinė chemija - chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumą bei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais.

Nauja!!: Chemija ir Kvantinė chemija · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė mechanika

Kvantinė mechanika, kartais vadinama kvantine fizika, yra fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.

Nauja!!: Chemija ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »

Kvapas

Kvapas – lakios cheminės medžiagos, kurias uoslės organais gali pajusti gyvūnai.

Nauja!!: Chemija ir Kvapas · Žiūrėti daugiau »

Lydinys

plieno, metalo lydinio, kurios sudedamosios dalys yra geležis ir anglis. Lydinys – kieta medžiaga, gaunama sulydant ar kitaip sujungiant du ar daugiau komponentų, cheminių elementų – nemetalų, metalų arba metalų ir nemetalų.

Nauja!!: Chemija ir Lydinys · Žiūrėti daugiau »

Magnetizmas

250pxMagnetizmas – fundamentalusis fizikos reiškinys, pasireiškiantis magnetine sąveika.

Nauja!!: Chemija ir Magnetizmas · Žiūrėti daugiau »

Materija (fizika)

Materija – visa, kas veikia mūsų pojūčius ir iš tikro egzistuoja pasaulyje, Žemėje bei už jos ribų.

Nauja!!: Chemija ir Materija (fizika) · Žiūrėti daugiau »

Medžiaga (reikšmės)

Žodis medžiaga reiškia.

Nauja!!: Chemija ir Medžiaga (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »

Mineralas

250px 250px Mineralas – natūrali geologinių procesų metu susiformavusi cheminė medžiaga ar junginys, pasižymintis individualiomis savybėmis.

Nauja!!: Chemija ir Mineralas · Žiūrėti daugiau »

Mokslas

Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.

Nauja!!: Chemija ir Mokslas · Žiūrėti daugiau »

Molekulė

Vandens (H20) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.

Nauja!!: Chemija ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »

Moso skalė

Moso skalė naudojama įvairių mineralų kietumui nustatyti.

Nauja!!: Chemija ir Moso skalė · Žiūrėti daugiau »

Muilas

Vaikiškas muilas „Tindi“ pagamintas ''Ringuvoje'' (Panevėžys). Skysto muilo dozatoriai parduotuvės lentynose Muilas – skysta arba kieta asmens higienos ir skalbimo priemonė.

Nauja!!: Chemija ir Muilas · Žiūrėti daugiau »

Nafta

Įvairių konsistencijų ir atspalvių naftos pavyzdžiai (iš kairės: Kaukazo, Artimųjų Rytų, Arabijos ir Prancūzijos regionų). Nafta (kilmė siejama su 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis.

Nauja!!: Chemija ir Nafta · Žiūrėti daugiau »

Natris

Natrio gabalai Natris – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas Na.

Nauja!!: Chemija ir Natris · Žiūrėti daugiau »

Neorganinė chemija

Neorganinė chemija – chemijos šaka, nagrinėjanti neorganinius junginius.

Nauja!!: Chemija ir Neorganinė chemija · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitroną arba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitroną arba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutriną ir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimą Džeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Nauja!!: Chemija ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Oras

Oras – dujų mišinys, sudarantis Žemės atmosferą.

Nauja!!: Chemija ir Oras · Žiūrėti daugiau »

Orbitalė

Orbitalė – erdvė aplink atomo branduolį arba molekulėje, kur gali būti laikoma iki dviejų elektronų.

Nauja!!: Chemija ir Orbitalė · Žiūrėti daugiau »

Organinė chemija

Organinė chemija (kartais anglies junginių chemija) – chemijos šaka, nagrinėjanti anglies junginius.

Nauja!!: Chemija ir Organinė chemija · Žiūrėti daugiau »

Periodinė elementų lentelė

D. Mendelejevas Periodinė (cheminių) elementų lentelė (kitaip dar gali būti vadinama Mendelejevo lentelė, Periodinė elementų sistema ir pan.) yra lentelinis chemijos periodinio dėsnio pavidalas, kuriame žinomi cheminiai elementai išdėstyti pagal atominį skaičių.

Nauja!!: Chemija ir Periodinė elementų lentelė · Žiūrėti daugiau »

Plastikas

Plastikinės dėžės Plastikas, plastmasė (− lipdantis) − polimerinė medžiaga, iš kurios gaminiai formuojami, kai ji yra plastiška (dažniausiai 160−250 °C temperatūroje).

Nauja!!: Chemija ir Plastikas · Žiūrėti daugiau »

Polimeras

Polimeras ('daug' + meros 'dalis') – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais.

Nauja!!: Chemija ir Polimeras · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (gr. πρωτον, prōton – pìrma) yra stabili subatominė dalelė, turinti teigiamą vieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Nauja!!: Chemija ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Rūda

Geležies rūda Mangano rūda Švino rūda Aukso rūda Rūda – gamtinė mineralinė žaliava, iš kurios technologiškai įmanoma ir pelninga išgauti metalus ar kitą vertingą medžiagą.

Nauja!!: Chemija ir Rūda · Žiūrėti daugiau »

Sintezė

Sintezė ('sujungimas, sudarymas į visumą') gali reikšti.

Nauja!!: Chemija ir Sintezė · Žiūrėti daugiau »

Skonis

Skonis vienas iš pojūčių, kuriais žmogus gauna informaciją iš aplinkos.

Nauja!!: Chemija ir Skonis · Žiūrėti daugiau »

Spalva

Matomo šviesos spektro spalvos.

Nauja!!: Chemija ir Spalva · Žiūrėti daugiau »

Tankis

Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.

Nauja!!: Chemija ir Tankis · Žiūrėti daugiau »

Tirpumas

Tirpumas - medžiagos (dujų, skysčio ar kieto kūno), vadinamos tirpiniu, savybė ištirpti skystame tirpiklyje, sudarant vientisą tirpalą.

Nauja!!: Chemija ir Tirpumas · Žiūrėti daugiau »

Trąšos

Trąšų maišai Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimą ir vystymąsi.

Nauja!!: Chemija ir Trąšos · Žiūrėti daugiau »

Uoliena

Granitas – tipiška uoliena Uoliena yra vienalytės mineralinės sudėties mišinys, sudarantis vieną geologinį kūną, turintis specifinę struktūrą ir tekstūrą.

Nauja!!: Chemija ir Uoliena · Žiūrėti daugiau »

Vaistas

Vaistas, vaistinis preparatas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų profilaktikai.

Nauja!!: Chemija ir Vaistas · Žiūrėti daugiau »

Valentingumas

Valentingumas – atomo savybė sudaryti tam tikrą cheminių ryšių skaičių.

Nauja!!: Chemija ir Valentingumas · Žiūrėti daugiau »

Vandenilis

Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.

Nauja!!: Chemija ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »

Vanduo

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

Nauja!!: Chemija ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »

Viduramžiai

Carcassone – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.

Nauja!!: Chemija ir Viduramžiai · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Chemikas.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »