Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Alvydas Nikžentaitis, Šiaurės vakarų kraštas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorijos institutas, Panevėžys, Rimantas Miknys, Rusijos imperija, Vasario 26, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, 1970 m., 1988 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1997 m., 1998 m., 2000 m..
Alvydas Nikžentaitis
Alvydas Nikžentaitis (g. 1961 m. spalio 18 d. Panemunėje, Jurbarko raj.) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo 2012 m. – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Alvydas Nikžentaitis · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės vakarų kraštas
Šiaurės vakarų kraštas – Rusijos imperijos dalis, apėmusi Baltarusijos ir Lietuvos generalgubernatorijasПамяти графа Михаила Николаевича Муравьёва // Издание Виленского уездного комитета попечительства о народной трезвости. – Вильна: Типография Окружного Штаба, 1898.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Šiaurės vakarų kraštas · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Klaipėdos universitetas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos istorijos institutas – pagrindinė Lietuvos mokslo įstaiga, užsiimanti Lietuvos archeologija, etnologija (socialine antropologija), heraldika, sfragistika, numizmatika, paleografija, genealogija bei kitais fundamentiniais istorijos tyrimais.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Lietuvos istorijos institutas · Žiūrėti daugiau »
Panevėžys
2023 m. 2006 m. 2008 m. Panevėžio katedra J. Balčikonio gimnazija Panevėžys – šiaurės Lietuvos miestas.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Panevėžys · Žiūrėti daugiau »
Rimantas Miknys
Rimantas Miknys (g. 1958 m. sausio 5 d. Velniakiai, Panevėžio raj.) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Rimantas Miknys · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Vasario 26
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Vasario 26 · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir Vytauto Didžiojo universitetas · Žiūrėti daugiau »
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1988 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1994 m. · Žiūrėti daugiau »
1997 m.
1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1997 m. · Žiūrėti daugiau »
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darius Staliūnas ir 2000 m. · Žiūrėti daugiau »
