Greičiau nei naršyklėje!
17 santykiai: Albertas Goštautas, Aleksandras Oginskis, Grigalius Astikas, Jonas Oginskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Marcijonas Aleksandras Oginskis, Marcijonas Bogdanas Oginskis, Samuelis Levas Oginskis, Stanislovas Goštautas, 1500 m., 1523 m., 1539 m., 1542 m., 1586 m., 1625 m., 1640 m., 1667 m..
Albertas Goštautas
Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Albertas Goštautas · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Oginskis
Aleksandras Oginskis (1590 m. – 1667 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Aleksandras Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Grigalius Astikas
Grigalius Astikas (apie 1470 m. Trakuose – apie 1518–1519 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Grigalius Astikas · Žiūrėti daugiau »
Jonas Oginskis
Jonas Oginskis (1592–1640 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Jonas Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Marcijonas Aleksandras Oginskis
Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632 m. – 1690 m. sausio 5 d. Alovėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, Aleksandro Oginskio sūnus.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Marcijonas Aleksandras Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Marcijonas Bogdanas Oginskis
Marcijonas Bogdanas Oginskis (1568 m. – 1640 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Marcijonas Bogdanas Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Samuelis Levas Oginskis
Samuelis Levas Oginskis (1595 m. – 1657 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Samuelis Levas Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Goštautas
Stanislovas Goštautas (1507 m. Vilnius – 1542 m. gruodžio 18 d. Geranainys) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Naugarduko vaivada, Trakų vaivada.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir Stanislovas Goštautas · Žiūrėti daugiau »
1500 m.
1500 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1500 m. · Žiūrėti daugiau »
1523 m.
1523 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1523 m. · Žiūrėti daugiau »
1539 m.
1539 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1539 m. · Žiūrėti daugiau »
1542 m.
1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1542 m. · Žiūrėti daugiau »
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1586 m. · Žiūrėti daugiau »
1625 m.
1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1625 m. · Žiūrėti daugiau »
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1640 m. · Žiūrėti daugiau »
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Darsūniškio seniūnija ir 1667 m. · Žiūrėti daugiau »
