Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Čartoriskiai, Biržų kunigaikštystė, Chodkevičiai, Chreptavičiai, Dinastija, Dubingių kunigaikštystė, Jaroslavas, Kleckas, Leščinskiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nesvyžius, Olelkaičiai, Olyka, Ordinacija, Ostrogiškiai, Pacai, Pavietas, Pinskas, Radvilos, Sapiegos, Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė, Vaivadija.
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Čartoriskiai
Čartoriskių Vytis 1785 m. Čartoriskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, didikų, Čartoriskių herbo kunigaikščių giminė, kildinusi save iš Gediminaičių.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Čartoriskiai · Žiūrėti daugiau »
Biržų kunigaikštystė
1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis Didikų valdos Abiejų Tautų Respublikoje. Radvilų valdos pažymėtos mėlynai. Dalis jų sudarė Biržų kunigaikštystę Romos imperatoriaus Radvilų pilis Biržuose Motiejus Stepanavičius rekonstrukcija „Lelija“ Biržų kunigaikštystė – 1547–1811 m. gyvavusi privati didikų Radvilų valda, didikų valstybė.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Biržų kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Chodkevičiai
Chodkevičių genealogijaChodkevičių rūmai Vilniuje, dabar Vilniaus paveikslų galerija Krosnis Chodkevičių rūmuose Chodkevičiai (Kadkevičiai, Katkevičiai, Katkai) – Kosciešos, vėliau – Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Chodkevičiai · Žiūrėti daugiau »
Chreptavičiai
Chreptavičių dvaras Ščiorsuose, XIX a. antra pusė, Napoleonas Orda Chreptavičių dvaras Biešankovičiuose, XIX a. antra pusė, Napoleonas Orda Chreptavičiai, kartais dar vadinami Chreptavičiais-Liutaurais arba Bohurinskiais (Voluinėje) – LDK didikų giminė, pirmąkartąužfiksuota XV a. pab.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Chreptavičiai · Žiūrėti daugiau »
Dinastija
Dinastija („valdžia, viešpatavimas") – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, seka.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Dinastija · Žiūrėti daugiau »
Dubingių kunigaikštystė
Romos imperatoriaus Motiejus Stepanavičius rekonstrukcija „Lelija“ Dubingių kunigaikštystė – XVI a. vid.- XVIII a. gyvavusi Biržų-Dubingių šakos kunigaikščių Radvilų privati valda (didikų valstybė) Vilniaus vaivadijoje.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Dubingių kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Jaroslavas
Jaroslavas – miestas pietryčių Lenkijoje, Pakarpatės vaivadijoje, 1975–1998 m.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Jaroslavas · Žiūrėti daugiau »
Kleckas
Klèckas – miestas pietvakarinėje Baltarusijoje, Minsko srityje, 36 km į pietvakarius nuo Minsko, prie Pripetės intako Lanės upės.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Kleckas · Žiūrėti daugiau »
Leščinskiai
Leščinskiai – XV a. – XVIII a. Lenkijos didikų giminė, turėjusi didelę įtakąLenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos politiniame ir ekonominiame gyvenime.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Leščinskiai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Nesvyžius
Nesvỹžius – miestas vidurio vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, į rytus nuo Baranovičių, 110 km nuo Minsko, prie Ušos (Nemuno intako).
Nauja!!: Didikų valstybės ir Nesvyžius · Žiūrėti daugiau »
Olelkaičiai
Portretai valdovų Olelkaičių: Aleksandras (Olelko) Vladimirovič (1411-1454), Jurijus III (1559-1586), Jonas Simonas, Aleksandaras Olelkaičiai – LDK didikų giminė, kilusi iš Algirdo anūko Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Olelkaičiai · Žiūrėti daugiau »
Olyka
Olyka – miesto tipo gyvenvietė Ukrainoje, Voluinės srityje, į rytus nuo Lucko, kelių į Rivnę, Dubnąir Luckąsankirtoje.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Olyka · Žiūrėti daugiau »
Ordinacija
Svarbiausios didikų valdos Abiejų Tautų Respublikoje. Dalis jų priklausė ordinacijoms Ordinacija – bajorų giminių valdytos didžiulės žemės valdos Abiejų Tautų Respublikoje ir vėliau, egzistavusios XV–XX a. Tai buvo vietinis majorato atitikmuo, vienas didikų valstybių tipas greta kunigaikštysčių ir ponijų.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Ordinacija · Žiūrėti daugiau »
Ostrogiškiai
Ostrogiškiai – viena iš galingiausių rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau ir Abiejų Tautų Respublikos, bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Pinsko ir Turovo dalinių kunigaikščių.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Ostrogiškiai · Žiūrėti daugiau »
Pacai
Pacai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, didžiausiągaliąpasiekusi XVII amžiaus antrojoje pusėje.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Pacai · Žiūrėti daugiau »
Pavietas
Lenkijos pavietų žemėlapis Pavietas – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Pavietas · Žiūrėti daugiau »
Pinskas
Pìnskas – miestas ir upių uostas pietvakarių Baltarusijoje, Polesės žemumose, Bresto srityje, prie Pinos ir Pripetės (Dniepro intakų) upių santakos, 40 km atstumu nuo Dniepro-Bugo kanalo.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Pinskas · Žiūrėti daugiau »
Radvilos
Radvilos (lenkiškai paprastai save vadindavo Radziwiłłowie) – LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Radvilos · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė
Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė (arba Slucko kunigaikštystė) – XII a. – XVI a. Rusios dalinė kunigaikštystė dab.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Vaivadija
Vaivadija – aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublikoje 1582–1795 m. bei didžiausias savivaldus administracinis teritorinis vienetas Lenkijos Respublikoje nuo 1999 m.
Nauja!!: Didikų valstybės ir Vaivadija · Žiūrėti daugiau »
