Greičiau nei naršyklėje!
45 santykiai: Albert Einstein, Atomas, Šviesos greitis, Žemė, BBC, Bendroji reliatyvumo teorija, Didžiojo sprogimo branduolių sintezė, Didžiojo sprogimo chronologija, Didysis suplėšymas, Edwin Hubble, Elementarioji dalelė, Energija, Erdvė, Erdvėlaikis, Galaktika, Georgijus Gamovas, Gravitacija, Hablo dėsnis, Helis, Hermann Weyl, Kosmologija, Kosmologinė konstanta, Laikas, Materija (fizika), Max Planck, Paukščių Takas, Planko epocha, Postulatas, Raudonasis poslinkis, Regimasis spektras, Reliktinis spinduliavimas, Tamsioji energija, Tamsioji medžiaga, Tankis, Teleskopas, Vandenilis, Visata, XXI amžius, 1913 m., 1915 m., 1918 m., 1927 m., 1948 m., 1950 m., 1965 m..
Albert Einstein
Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąjąreliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąjąreliatyvumo teoriją.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Šviesos greitis
Saulės šviesa užtrunka apie 8 minutes ir 17 sekundžių, kol nukeliauja atstumąnuo Saulės iki Žemės. Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Šviesos greitis · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
BBC
BBC Television (British Broadcasting Corporation) – didžiausias pasaulio transliuotojas, įsikūręs Jungtinėje Karalystėje.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir BBC · Žiūrėti daugiau »
Bendroji reliatyvumo teorija
Bendroji reliatyvumo teorija – Alberto Einšteino sukurta erdvės, laiko ir gravitacijos teorija, kuri parodo, kad gravitacinis laukas yra susijęs su erdvėlaikio kreivumu, o masė ir energija yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Bendroji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Didžiojo sprogimo branduolių sintezė
Didžiojo sprogimo branduolių sintezė (kartais galima rasti pavadinimąpirmykštė branduolių sintezė arba Didžiojo sprogimo nukleosintezė) reiškia branduolių, sunkesnių nei vandenilio, susidarymąankstyvosiose Visatos vystymosi stadijose.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Didžiojo sprogimo branduolių sintezė · Žiūrėti daugiau »
Didžiojo sprogimo chronologija
Didžiojo sprogimo chronologija pateikia Didžiojo sprogimo teorijos įvykių eigą.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Didžiojo sprogimo chronologija · Žiūrėti daugiau »
Didysis suplėšymas
Didysis suplėšymas – kosmologinė hipotezė - paskutinis Visatos raidos etapas, kada Visata peržengs plėtimosi ribąir suplyš.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Didysis suplėšymas · Žiūrėti daugiau »
Edwin Hubble
Edwin Hubble Edvinas Pauelas Hablas (1889 m. lapkričio 20 d. – 1953 m. rugsėjo 28 d.) buvo žymus amerikiečių astronomas, atradęs kitas galaktikas už Paukščių tako galaktikos ribų ir galaktikų raudonąjį poslinkį (t. y. įrodęs, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos – žr. Didysis Sprogimas).
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Edwin Hubble · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Energija
Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto arba sistemos savybė, nulemta gamtos.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Energija · Žiūrėti daugiau »
Erdvė
Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »
Erdvėlaikis
300px Erdvėlaikis – matematinis modelis, jungiantis erdvės ir laiko koordinates į vienąvieningąvisumą – erdvės ir laiko kontinuumą.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Erdvėlaikis · Žiūrėti daugiau »
Galaktika
žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »
Georgijus Gamovas
Georgijus Antonovičius Gamovas (1904 m. kovo 4 d. – 1968 m. rugpjūčio 19 d.) – Rusijos fizikas, teoretikas ir kosmologas.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Georgijus Gamovas · Žiūrėti daugiau »
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Hablo dėsnis
Hablo dėsnis teigia, kad galaktikų tolimo greitis v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Hablo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Hermann Weyl
Hermanas Klausas Hugo Veilas (1885 m. lapkričio 9 d. Elmshorne, Vokietijoje – 1955 m. gruodžio 8 d. Ciuriche) – vokiečių matematikas ir fizikas.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Hermann Weyl · Žiūrėti daugiau »
Kosmologija
Kosmologija (iš (kosmos) – visata; ir -λογία (-logos) – žodis, sąvoka, mokslas) – astronomijos sritis, tirianti Visatą: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Kosmologija · Žiūrėti daugiau »
Kosmologinė konstanta
Kosmologinė konstanta (paprastai žymima graikų abėcėlės didžiąja lambda raide: Λ) yra energijos tankio tuščioje visatoje atitikmuo.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Kosmologinė konstanta · Žiūrėti daugiau »
Laikas
Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Laikas · Žiūrėti daugiau »
Materija (fizika)
Materija – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka, apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta Visata.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Materija (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Max Planck
Maksas Plankas (1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija – 1947 m. spalio 4 d. Getingenas, Vokietija) – vokiečių fizikas teoretikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Max Planck · Žiūrėti daugiau »
Paukščių Takas
Paukščių Takas arba Paukščių Tako Galaktika – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Paukščių Takas · Žiūrėti daugiau »
Planko epocha
Visatos evoliucijoje Planko epocha (arba Planko era), pavadinta Makso Planko garbei – ankstyviausias laiko tarpas visatos istorijoje, skaičiuojamas nuo nulio iki apytiksliai 10−43 sekundžių (Planko laikas).
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Planko epocha · Žiūrėti daugiau »
Postulatas
Postulatas (– reikalaujamas) – kurios nors mokslinės teorijos principas ar teiginys, paimtas joje kaip pradinis, jos rėmuose neįrodomas.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Postulatas · Žiūrėti daugiau »
Raudonasis poslinkis
Raudonąjį poslinkį aiškinanti iliustracija regimosios šviesos gama. Absorbcijos linijos nuo Žemės nutolusių galaktikų regimajame spektre (dešinėje), lyginant su absorbcijos linijomis Saulės regimajame spektre (kairėje). Rodyklės rodo raudonąjį poslinkį, kai bangai netenkant energijos ir dažniui mažėjant padidėja jos ilgis. Raudonasis poslinkis – imtuvo registruojamas sistemingas bangos ilgių (λs) padidėjimas spinduoliuotės šaltinio elektromagnetinių bangų spektre palyginti su šaltinio spektro linijomis (λe).
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Raudonasis poslinkis · Žiūrėti daugiau »
Regimasis spektras
Balta spalva praeina per prizmę ir virsta spalvų spektru. Spektras Regimasis spektras arba optinis spektras – šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnius (energijas) (buitinėje kalboje – pagal spalvas), gaunamas, pvz., perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę (arba difrakcinę gardelę).
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Regimasis spektras · Žiūrėti daugiau »
Reliktinis spinduliavimas
Reliktinis spinduliavimas arba kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė (– paliktas, užsilikęs iš ankstyvųjų Visatos laikų) – elektromagnetinių bangų diapazono šiluminis 2,725 K absoliučiai juodo kūno spinduliavimas su maksimumu mikrobangų srityje ties 160,2 GHz dažniu (bangos ilgis 1,9 mm), užpildantis visąVisatą.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Reliktinis spinduliavimas · Žiūrėti daugiau »
Tamsioji energija
Tamsioji energija – hipotetinė energijos forma, kuri yra kiekvienoje erdvės vietoje ir turėtų būti atsakinga už neseniai atrastągreitėjantį Visatos plėtimąsi.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Tamsioji energija · Žiūrėti daugiau »
Tamsioji medžiaga
Tamsioji medžiaga (kartais naudojamas terminas nematomoji medžiaga arba tamsioji materija) – hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga (arba astronominiai objektai), kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai (šviečiančiai arba sugeriančiai) medžiagai.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Tamsioji medžiaga · Žiūrėti daugiau »
Tankis
Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Tankis · Žiūrėti daugiau »
Teleskopas
Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai) Vilniaus universiteto bibliotekoje Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Teleskopas · Žiūrėti daugiau »
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir Visata · Žiūrėti daugiau »
XXI amžius
Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir XXI amžius · Žiūrėti daugiau »
1913 m.
1913 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1913 m. · Žiūrėti daugiau »
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1927 m. · Žiūrėti daugiau »
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1948 m. · Žiūrėti daugiau »
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didysis sprogimas ir 1965 m. · Žiūrėti daugiau »
