Greičiau nei naršyklėje!
66 santykiai: Albert Einstein, Anihiliacija, Atomas, Atomo branduolys, Šv. Augustinas, Žanas Kalvinas, Barionas, Bendroji reliatyvumo teorija, Branduolių sąlaja, Cheminis elementas, Dalelių fizika, Dalelių greitintuvas, Didysis sprogimas, Dievas, Elektromagnetinė sąveika, Elektronas, Elementarioji dalelė, Energija, Fotonas, Fundamentalioji sąveika, Galaktika, Galaktikų spiečius, Georgijus Gamovas, Gravitacija, Gravitacinis kolapsas, Hadronas, Helis, Higso bozonas, Izotopas, Kosmogonija, Kvantinė gravitacija, Kvantinė mechanika, Kvarkas, Kvazaras, Laikas, Leptonas, Liepos 10, Litis, Masė, Materija, Metras, Neutrinas, Neutronas, Pasadena, Planko epocha, Plazma, Potencinė energija, Protonas, Reliktinis spinduliavimas, Saulė, ..., Saulės sistema, Silpnoji sąveika, Standartinis modelis, Stiprioji sąveika, Stygų teorija, Supersimetrija, Tamsioji medžiaga, Tankis, The New York Times, Vandenilis, Virtuali dalelė, Visata, W ir Z bozonai, W. M. Keck observatorija, 1952 m., 2007 m.. Išplėsti indeksą (16 daugiau) »
Albert Einstein
Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąjąreliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąjąreliatyvumo teoriją.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »
Anihiliacija
fotoną, kuris netrukus skyla į tuos pačius elektronąir pozitronąAnihiliacija (niekas) – fizikos terminas, žymintis subatominės dalelės susidūrimąsu jąatitinkančia antidalele ir jų virsmąkitomis dalelėmis.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Anihiliacija · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Šv. Augustinas
Aurelijus Augustinas (Augustinas iš Hipono, Šventasis Augustinas, Aurelius Augustinus, 354 m. lapkričio 13 d. – 430 m. rugpjūčio 28 d.) – vienas įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų, filosofas ir religinio mokslo skleidėjas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Šv. Augustinas · Žiūrėti daugiau »
Žanas Kalvinas
Jonas Kalvinas Jonas Kalvinas (1509 m. liepos 10 d. – 1564 m. gegužės 27 d.) – įtakingas prancūzų teologas, kalvinizmo pradininkas, vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Žanas Kalvinas · Žiūrėti daugiau »
Barionas
Barionai – fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui – sunkiosios elementariosios dalelės (rimties masės ne mažesnės už protono).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Barionas · Žiūrėti daugiau »
Bendroji reliatyvumo teorija
Bendroji reliatyvumo teorija – Alberto Einšteino sukurta erdvės, laiko ir gravitacijos teorija, kuri parodo, kad gravitacinis laukas yra susijęs su erdvėlaikio kreivumu, o masė ir energija yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Bendroji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Branduolių sąlaja
Branduolių sąlaja – procesas, kurio metu susijungia dviejų lengvesnių atomų branduoliai, sudarydami vienądidesnį branduolį.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Branduolių sąlaja · Žiūrėti daugiau »
Cheminis elementas
Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Cheminis elementas · Žiūrėti daugiau »
Dalelių fizika
Dalelių fizika – fizikos sritis, kuri nagrinėja gamtą, sudarytąiš dalelių, kurios sudaro medžiagąir spinduliuotę.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Dalelių fizika · Žiūrėti daugiau »
Dalelių greitintuvas
Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo tunelis Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris elektrinio ir (arba) magnetinio lauko pagalba greitina elektrinį krūvį turinčias daleles, suteikdamas joms dideles energijas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Dalelių greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Didysis sprogimas · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė sąveika
Elektromagnetinė sąveika – viena iš keturių pagrindinių fundamentaliųjų sąveikų.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Elektromagnetinė sąveika · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Energija
Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto arba sistemos savybė, nulemta gamtos.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Energija · Žiūrėti daugiau »
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Fotonas · Žiūrėti daugiau »
Fundamentalioji sąveika
Fundamentalioji sąveika arba fundamentalioji jėga – pagrindinė sąveika tarp dalelių, kuri negali būti paaiškinta kitų sąveikų požiūriu.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Fundamentalioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Galaktika
žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »
Galaktikų spiečius
Galaktikų spiečiai – galaktikų telkiniai, kurių narius sieja tarpusavė gravitacija.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Galaktikų spiečius · Žiūrėti daugiau »
Georgijus Gamovas
Georgijus Antonovičius Gamovas (1904 m. kovo 4 d. – 1968 m. rugpjūčio 19 d.) – Rusijos fizikas, teoretikas ir kosmologas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Georgijus Gamovas · Žiūrėti daugiau »
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Gravitacinis kolapsas
Gravitacinis kolapsas Gravitacinis kolapsas – kosminio objekto traukimasis dėl jo dedamųjų dalių tarpusavio gravitacijos.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Gravitacinis kolapsas · Žiūrėti daugiau »
Hadronas
Hadronas (gr. 'αδρος, hadros 'stiprus, stambus') – stipriąja sąveika sąveikaujanti subatominė dalelė.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Hadronas · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Higso bozonas
Higso bozonas (H0) – masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta dalelių fizikos standartiniame modelyje.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Higso bozonas · Žiūrėti daugiau »
Izotopas
Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »
Kosmogonija
Kosmogonija – bet kuri teorija apie visatos kilmę, arba tai, kaip atsirado realybė.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Kosmogonija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė gravitacija
Kvantinė gravitacija – tai teorinės fizikos sritis, kurioje bandoma sujungti Einšteino bendrąjąreliatyvumo teorijąir kvantinę mechaniką, arba tiksliau, suformuluoti neprieštaringąteorijąTeorijų kubas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Kvantinė gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Kvazaras
newspaper.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Kvazaras · Žiūrėti daugiau »
Laikas
Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Laikas · Žiūrėti daugiau »
Leptonas
Leptono ir fotono sąveika Leptonai (gr. λεπτος, leptos – silpnas, gležnas) – elementariųjų dalelių tipas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Leptonas · Žiūrėti daugiau »
Liepos 10
Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 192-a).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Liepos 10 · Žiūrėti daugiau »
Litis
Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Litis · Žiūrėti daugiau »
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Masė · Žiūrėti daugiau »
Materija
Materija kaip sąvoka gali būti skirtingai naudojama.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Materija · Žiūrėti daugiau »
Metras
iridžio lydinio prototipas naudotas nuo 1889 m. iki 1960 m. Metras (žymima m; iš sen. 'matas, matuoklė') – ilgio arba atstumo matas, bazinis SI sistemos vienetas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Metras · Žiūrėti daugiau »
Neutrinas
Neutrinas (simbolis \nu\) – elementarioji dalelė, stabilus neutralus leptonas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Neutrinas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Pasadena
Pasadena gali reikšti.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Pasadena · Žiūrėti daugiau »
Planko epocha
Visatos evoliucijoje Planko epocha (arba Planko era), pavadinta Makso Planko garbei – ankstyviausias laiko tarpas visatos istorijoje, skaičiuojamas nuo nulio iki apytiksliai 10−43 sekundžių (Planko laikas).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Planko epocha · Žiūrėti daugiau »
Plazma
Plazminė lempa Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Plazma · Žiūrėti daugiau »
Potencinė energija
Potencinė energija – energija, kuriąturi kūnas ar sistema dėl jo padėties ar būsenos.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Potencinė energija · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Reliktinis spinduliavimas
Reliktinis spinduliavimas arba kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė (– paliktas, užsilikęs iš ankstyvųjų Visatos laikų) – elektromagnetinių bangų diapazono šiluminis 2,725 K absoliučiai juodo kūno spinduliavimas su maksimumu mikrobangų srityje ties 160,2 GHz dažniu (bangos ilgis 1,9 mm), užpildantis visąVisatą.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Reliktinis spinduliavimas · Žiūrėti daugiau »
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Saulė · Žiūrėti daugiau »
Saulės sistema
Saulės sistema Saulės ir jos planetų palyginamieji dydžiai Saulės sistemąsudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink jąskriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 planetos ir nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Saulės sistema · Žiūrėti daugiau »
Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Silpnoji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Standartinis modelis
Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąjąir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »
Stiprioji sąveika
Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kuriąperneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Stiprioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Stygų teorija
Stygų teorija – fizikos modelis, kurio „statybiniai blokai“ yra vienmačiai objektai (stygos).
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Stygų teorija · Žiūrėti daugiau »
Supersimetrija
Dalelių fizikoje supersimetrija (dažnai angl. šaltiniuose trumpinama SUSY) – neįprasta simetrija, siejanti tam tikro sukinio elementariąsias daleles su kitom dalelėm, skiriančiomis per pusę vienetinio sukinio, dar vadinamomis superpartneriais.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Supersimetrija · Žiūrėti daugiau »
Tamsioji medžiaga
Tamsioji medžiaga (kartais naudojamas terminas nematomoji medžiaga arba tamsioji materija) – hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga (arba astronominiai objektai), kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai (šviečiančiai arba sugeriančiai) medžiagai.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Tamsioji medžiaga · Žiūrėti daugiau »
Tankis
Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Tankis · Žiūrėti daugiau »
The New York Times
„The New York Times“ – amerikiečių dienraštis, leidžiamas Niujorke nuo 1851 m.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir The New York Times · Žiūrėti daugiau »
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Vandenilis · Žiūrėti daugiau »
Virtuali dalelė
Virtuali dalelė – sąveikątarp dalelių pernešantis kvantas kvantinėje lauko teorijoje.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Virtuali dalelė · Žiūrėti daugiau »
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir Visata · Žiūrėti daugiau »
W ir Z bozonai
W ir Z bozonai – elementariosios dalelės, pernešančios silpnąjąsąveiką.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir W ir Z bozonai · Žiūrėti daugiau »
W. M. Keck observatorija
Havajuose W. M. Keko observatorija – dviejų teleskopų sistemos observatorija Havajuose, ant Mauna Kea kalno 4145 m aukštyje.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir W. M. Keck observatorija · Žiūrėti daugiau »
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir 1952 m. · Žiūrėti daugiau »
2007 m.
2007 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Didžiojo sprogimo chronologija ir 2007 m. · Žiūrėti daugiau »
