Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Drohičino pilis

Indeksas Drohičino pilis

Pilies kalnas prie Vakarinio Bugo upės Drohičino pilis – pilis stovėjusi šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje, Drohičino valsčiuje, Drohičino mieste ant dešiniojo Vakarinio Bugo upės kranto.

16 santykiai: Švedų tvanas, Drohičinas (Lenkija), Drohičino valsčius, Gotika, Jogailaičių dinastija, Lenkija, Mazovija, Palenkės vaivadija, Pilis, Renesansas, Semiatyčių apskritis, Tygodnik Ilustrowany, Vakarinis Bugas, XV amžius, XVII amžius, 1928 m..

Švedų tvanas

Švedų tvanas – Abiejų Tautų Respublikos istorijos periodas tarp 1655 ir 1660 metų, kai visąšalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožąpalei Turkijos sieną, buvo užėmusi Švedija ir Rusija.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Švedų tvanas · Žiūrėti daugiau »

Drohičinas (Lenkija)

Drohi̇̀činas – miestas rytų Lenkijoje, 40 km į pietvakarius nuo Bielsko, Bugo dešiniajame krante, Drohičino aukštumoje.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Drohičinas (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »

Drohičino valsčius

Drohičino valsčius – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatyčių apskrityje.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Drohičino valsčius · Žiūrėti daugiau »

Gotika

Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Gotika · Žiūrėti daugiau »

Jogailaičių dinastija

Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Jogailaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Mazovija

Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Mazovija · Žiūrėti daugiau »

Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Pilis

Pierrefonds pilis Mota pilis Rekonkistos virtusi karališkaisiais rūmais Trakų salos pilis Pilis – gynybinis statinys, laikomas vienu iš viduramžių simbolių.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Pilis · Žiūrėti daugiau »

Renesansas

Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Renesansas · Žiūrėti daugiau »

Semiatyčių apskritis

Semiatičės apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Semiatyčių apskritis · Žiūrėti daugiau »

Tygodnik Ilustrowany

1862 m. išleistas Nr.121 Tygodnik Ilustrowany — Przyjaciel Ludu (kurį laiką„Tygodnik Illustrowany”) – Varšuvoje 1859–1939 m. lenkų kalba leistas visuomeninis–kultūrinis gausiai iliustruotas savaitraštis.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Tygodnik Ilustrowany · Žiūrėti daugiau »

Vakarinis Bugas

Upė prie Nuro miesto Lenkijoje Narevo ir Vakarinio Bugo upių santaka Vakarinis Bugas arba Bugas – upė vidurio Europoje, Narevo upės kairysis intakas.

Nauja!!: Drohičino pilis ir Vakarinis Bugas · Žiūrėti daugiau »

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Drohičino pilis ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Drohičino pilis ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

1928 m.

1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Drohičino pilis ir 1928 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »