Greičiau nei naršyklėje!
55 santykiai: Albert Einstein, Antineutrinas, Atomas, Atomo branduolys, Barionas, Bendroji reliatyvumo teorija, Bozonas, CERN, Dalelių detektorius, Dalelių fizika, Dalelių greitintuvas, Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, Elektrinis laukas, Elektrodinamika, Elektromagnetinė sąveika, Elektronas, Elektros krūvis, Erdvėlaikis, Fermionas, Fotonas, Fundamentalioji sąveika, Gelminis kvarkas, Gliuonas, Gravitacija, Gravitonas, Hadronas, Higso bozonas, Keistasis kvarkas, Krintantysis kvarkas, Kvantas, Kvantinė mechanika, Kvarkas, Kylantysis kvarkas, Leptonas, Masė, Medžiaga (reikšmės), Mezonas, Miuonas, Neutrinas, Neutronas, Nukleonas, Pozitronas, Protonas, Protono skilimas, Silpnoji sąveika, Standartinis modelis, Stiprioji sąveika, Stygų teorija, Subatominė dalelė, Sukinys, ..., Supersimetrija, Superstygų teorija, Taonas, Viršūninis kvarkas, W ir Z bozonai. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Albert Einstein
Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »
Antineutrinas
Antineutrinas (simbolis \bar) – elementarioji dalelė, priklausanti leptonų grupei, neutrino antidalelė.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Antineutrinas · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (gr. άτομος 'nedalus') – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletą padėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Barionas
Barionai – fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui – sunkiosios elementariosios dalelės (rimties masės ne mažesnės už protono).
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Barionas · Žiūrėti daugiau »
Bendroji reliatyvumo teorija
Bendroji reliatyvumo teorija – viena iš Alberto Einšteino aprašytų reliatyvumo teorijų, patikslintas specialiosios teorijos variantas, paaiškinantis gravitaciją.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Bendroji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Bozonas
Satijenas Bozė Bozonu vadinama dalelė, turinti sveiką sukinį.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Bozonas · Žiūrėti daugiau »
CERN
CERN logotipas. CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, bendrai vadinama CERN) – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d. tarp 12 šalių. Vėliau prie projekto prisijungė dar 8 šalys. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams. Šalia CERN esančiame Meyrin (Šveicarija) miestelyje įkurdintas didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams. CERN dirba virš 3000 darbuotojų. 7921 pasaulio mokslininkas (2007 m.). Nuoroda tikrinta 2007–10–19., atstovaujantis 578 universitetų ir institutų (2007 m.), tyrimų tikslais apsilanko CERN ar dirba projektuose, susijusiuose su CERN. Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir CERN · Žiūrėti daugiau »
Dalelių detektorius
Dalelių detektorius arba jonizuojančiosios spinduliuotės detetorius – įtaisas, skirtas aptikti ir/ar atpažinti didelės energijos daleles, atsiradusias branduolinio skilimo metu, esant kosminei spinduliuotei ar išsiskyrusias dalelių greitintuvuose reakcijų metu.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Dalelių detektorius · Žiūrėti daugiau »
Dalelių fizika
Dalelių fizika – fizikos sritis, tirianti elementariausias materijos ir spinduliavimo sudedamasias dalis ir jų tarpusavio sąveikas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Dalelių fizika · Žiūrėti daugiau »
Dalelių greitintuvas
Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo tunelis Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris naudodamas elektrinį ir (arba) magnetinį lauką, greitina elektrinį krūvį turinčias daleles.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Dalelių greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje, oficialiai atidarytas 2008 m. spalio 21 d. Pirmas protonų pluoštas į žiedą įleistas 2008 m. rugsėjo 10 d., o pirmieji susidūrimai nukelti į 2009 m. rudenį.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Elektrinis laukas
Elektrinio lauko linijos išeina iš teigiamo krūvio Elektrinis laukas yra materijos forma, supanti krūvius.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Elektrinis laukas · Žiūrėti daugiau »
Elektrodinamika
Elektrodinamika yra fizikos sritis, aprašanti elektromagnetinio lauko savybes.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Elektrodinamika · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė sąveika
Elektromagnetinė sąveika – viena iš keturių pagrindinių fundamentaliųjų sąveikų.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Elektromagnetinė sąveika · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis yra fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Elektros krūvis · Žiūrėti daugiau »
Erdvėlaikis
300px Erdvėlaikis – matematinis modelis, jungiantis erdvės ir laiko koordinates į vieną vieningą visumą – erdvės ir laiko kontinuumą.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Erdvėlaikis · Žiūrėti daugiau »
Fermionas
Fermionas – elementarioji dalelė, sudaranti atomus ir dažnai aptariama teorinės fizikos moksluose.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Fermionas · Žiūrėti daugiau »
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Fotonas · Žiūrėti daugiau »
Fundamentalioji sąveika
Fundamentalioji sąveika arba fundamentalioji jėga – pagrindinė sąveika tarp dalelių, kuri negali būti paaiškinta kitų sąveikų požiūriu.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Fundamentalioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Gelminis kvarkas
Gelminis kvarkas – trečiosios kartos kvarkas, turintis –1/3 e krūvį ir apie 4 GeV/c² masę.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Gelminis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Gliuonas
Gliuonas – bemasės sąveikos tarp kvarkų elementarioji dalelė, perduodanti stipriąją sąveiką ir netiesiogiai susiejanti protonus ir neutronus atomų branduoliuose.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Gliuonas · Žiūrėti daugiau »
Gravitacija
Gravitacija – sąveika tarp materialių kūnų, priklausanti nuo jų masės.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Gravitonas
Gravitonas – hipotetinė gravitacinės sąveikos dalelė.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Gravitonas · Žiūrėti daugiau »
Hadronas
Hadronas (gr. 'αδρος, hadros 'stiprus, stambus') – stipriąja sąveika sąveikaujanti subatominė dalelė.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Hadronas · Žiūrėti daugiau »
Higso bozonas
Higso bozonas (H0) – hipotetinė masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Higso bozonas · Žiūrėti daugiau »
Keistasis kvarkas
Keistas kvarkas – antrosios kartos kvarkas, kurio krūvis –1/3 e ir keistumas –1.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Keistasis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Krintantysis kvarkas
Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Krintantysis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Kvantas
Kvantas – fizikos sąvoka, reiškianti nedalomą energijos vienetą (elementą).
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Kvantas · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika, kartais vadinama kvantine fizika, yra fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Kylantysis kvarkas
Kylantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Kylantysis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Leptonas
Leptono ir fotono sąveika Leptonai (gr. λεπτος, leptos – silpnas, gležnas) – elementariųjų dalelių tipas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Leptonas · Žiūrėti daugiau »
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, matas, apibūdinantis medžiagos kiekį.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Masė · Žiūrėti daugiau »
Medžiaga (reikšmės)
Žodis medžiaga reiškia.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Medžiaga (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Mezonas
Mezonas – bozonas arba tas pat, kas hadronas su sveiku sukiniu.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Mezonas · Žiūrėti daugiau »
Miuonas
Miuonas, μ- – elementari dalelė.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Miuonas · Žiūrėti daugiau »
Neutrinas
Neutrinas (simbolis \nu\) – elementarioji dalelė, stabilus neutralus leptonas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Neutrinas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitroną arba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitroną arba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutriną ir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimą Džeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Nukleonas
Atomo branduolys, kuris yra sudarytas iš nukleonų. Nukleonas – subatominė dalelė, kuri sudaro atomo branduolį.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Nukleonas · Žiūrėti daugiau »
Pozitronas
Pozitronas, e+ – elektrono antidalelė su teigiamu krūviu ir sukiniu 1/2.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Pozitronas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (gr. πρωτον, prōton – pìrma) yra stabili subatominė dalelė, turinti teigiamą vieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Protono skilimas
Protono skilimas yra eksperimentiškai nepatvirtintas radioaktyvusis skilimas, kurio metu protonas skyla į lengvesnes subatomines daleles, paprastai į neutralų pioną ir pozitroną, skilimo metu išspinduliuojamas gama kvantas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Protono skilimas · Žiūrėti daugiau »
Silpnoji sąveika
Silpnoji sąveika arba silpnoji jėga (kartais – silpnoji branduolinė jėga) – viena iš fundamentaliųjų sąveikų, pasireiškianti beta skilimo (neutrono atomo branduolyje) metu ir subatominių dalelių tarpusavio sąveikoje.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Silpnoji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Standartinis modelis
Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »
Stiprioji sąveika
Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kurią perneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Stiprioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Stygų teorija
stygų sudarytas pasaulinė plokštuma stygų teorijoje. Stygų teorija – fizikos modelis, kurio „statybiniai blokai“ yra vienmačiai objektai (stygos).
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Stygų teorija · Žiūrėti daugiau »
Subatominė dalelė
Subatominė dalelė – dalelė mažesnė už atomą.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Subatominė dalelė · Žiūrėti daugiau »
Sukinys
magnetinio lauko linijas, susietas su neutrono magnetiniu momentu. Sukinys (kvantinės fizikos terminas), sukininis judesio kiekio momentas, elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Sukinys · Žiūrėti daugiau »
Supersimetrija
Dalelių fizikoje supersimetrija (dažnai angl. šaltiniuose trumpinama SUSY) yra neįprasta simetrija, siejanti tam tikro sukinio elementariąsias daleles su kitom dalelėm, skiriančiomis per pusę vienetinio sukinio, dar vadinamomis superpartneriais.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Supersimetrija · Žiūrėti daugiau »
Superstygų teorija
Supersimetrinių stygų teorija arba sutrumpintai superstygų teorija – teorija, siekianti paaiškinti visas gamtos daleles ir fundamentines jėgas, modeliuodama jas kaip supersimetrinių stygų vibracijas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Superstygų teorija · Žiūrėti daugiau »
Taonas
Taonas (tauonas, tau-leptonas), τ- – elementari dalelė, leptonas, fermionas.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Taonas · Žiūrėti daugiau »
Viršūninis kvarkas
Viršūninis kvarkas – trečiosios kartos kvarkas, turintis +2/3 e krūvį ir apie 174 GeV/c² masę.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir Viršūninis kvarkas · Žiūrėti daugiau »
W ir Z bozonai
W ir Z bozonai – elementariosios dalelės, pernešančios silpnąją sąveiką.
Nauja!!: Elementarioji dalelė ir W ir Z bozonai · Žiūrėti daugiau »
