Greičiau nei naršyklėje!
81 santykiai: Adomas Honoris Kirkoras, Adomas Pliateris, Akmens amžius, Alšėnai, Archeologija, Šiauliai, Švedija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Balandžio 18, Balandžio 29, Barysavas, Biržai, Caras, Danija, Etnografija, Gegužės 11, Geležies amžius, Grafas (titulas), Istorija, Juozapas Tiškevičius, Kernavė, Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, Krevas, Krokuva, Lahoiskas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lyda, Maskva, Minsko gubernija, Mykolas Tiškevičius, Pavietas, Pijus Tiškevičius, Piliakalnis, Pilkapis, Rasų kapinės, Roma, Rugpjūčio 25, Sankt Peterburgas, Stokholmas, Suomija, Teodoras Narbutas, Tiškevičiai, Trakai, Vilniaus archeologijos komisija, Vilniaus gimnazijos, Vilniaus gubernija, Vilniaus Senienų muziejus, Vilniaus universitetas, ..., Vilnius, Vladislovas Sirokomlė, 1814 m., 1824 m., 1828 m., 1831 m., 1835 m., 1837 m., 1838 m., 1840 m., 1842 m., 1843 m., 1846 m., 1848 m., 1850 m., 1851 m., 1854 m., 1855 m., 1856 m., 1858 m., 1862 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1864 m., 1865 m., 1869 m., 1871 m., 1873 m., 1897 m., 1905 m., 1952 m., 1968 m.. Išplėsti indeksą (31 daugiau) »
Adomas Honoris Kirkoras
Adomas Honoris Kirkoras (1818 m. sausio 21 d. Mogiliovo gub. – 1886 m. lapkričio 23 d. Krokuvoje) – lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Adomas Honoris Kirkoras · Žiūrėti daugiau »
Adomas Pliateris
Adomas Alfredas Pliateris (vok. Adam Alfred Plater, 1836 m. balandžio 23 d. Švėkšnoje – 1909 m. gruodžio 24 d. Švėkšnoje) – archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Adomas Pliateris · Žiūrėti daugiau »
Akmens amžius
Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Akmens amžius · Žiūrėti daugiau »
Alšėnai
Alšėnai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Mastaičių, į vakarus nuo vakarinio Kauno lanksto.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Alšėnai · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Šiauliai · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 18
Balandžio 18 yra 108-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 109-a).
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Balandžio 18 · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 29
Balandžio 29 yra 119-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 120-a).
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Balandžio 29 · Žiūrėti daugiau »
Barysavas
Barýsavas (arba Borisovas) – miestas šiaurinėje Baltarusijoje, 71 km į šiaurės rytus nuo Minsko, abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento Maskva–Minskas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Barysavas · Žiūrėti daugiau »
Biržai
Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio, 201 km į šiaurę nuo Vilniaus, 27 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Biržai · Žiūrėti daugiau »
Caras
Caras Nikolajus I Caras (serb. ir) – aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas Rusijoje nuo 1547 iki 1721 m., Serbijoje nuo 1346 iki 1371 m.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Caras · Žiūrėti daugiau »
Danija
Danija, oficialiai Danijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Danija · Žiūrėti daugiau »
Etnografija
Rumšiškių etnografinis muziejus po atviru dangumi Etnografija (– tauta + graphō – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Etnografija · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 11
Gegužės 11 yra 131-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 132-a).
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Gegužės 11 · Žiūrėti daugiau »
Geležies amžius
Geležies amžiaus ginklai ir papuošalai Geležies amžius – priešistorinis archeologinis laikotarpis, kuris pagal trijų periodų sistemąeina po akmens ir bronzos amžių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Geležies amžius · Žiūrėti daugiau »
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »
Istorija
„Istorikas“ (E. Irving Couse paveikslas) Istorija ( – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Istorija · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Tiškevičius
Juozapas Kazimieras Skuminas Tiškevičius (1716 m. Vilniuje – 1790 m. gruodžio 20 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Juozapas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Kernavė
Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Kernavė · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius
Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (1806 m. vasario 17 d. Logoisko dvare, Barysavo apskritis, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Krevas
Krẽvas (arba Krė́va) – agromiestelis Baltarusijoje, buvęs svarbus Pietryčių Lietuvos ir LDK karinis, prekybos bei amatų centras.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Krevas · Žiūrėti daugiau »
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »
Lahoiskas
Lahòiskas (arba Logoiskas) – miestas vidurio Baltarusijoje, 36 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Minsko; rajono centras.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Lahoiskas · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos nacionalinis muziejus
LNM kompleksas: senasis ir naujasis Arsenalai, Gedimino pilies bokštas Naujasis arsenalas (2023) Naujasis arsenalas (2021) Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausias, vienas seniausių Lietuvos kultūros paveldo muziejų.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Lietuvos nacionalinis muziejus · Žiūrėti daugiau »
Lyda
Lydà – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 112 km nuo Gardino, 40 km iki Lietuvos sienos.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Lyda · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Minsko gubernija
Minsko gubernija – Rusijos imperijos adminitracinis-teritorinis vienetas 1793–1917 m. Centras – Minskas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Minsko gubernija · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Tiškevičius
Mykolas Tiškevičius – XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Mykolas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Pavietas
Lenkijos pavietų žemėlapis Pavietas – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Pavietas · Žiūrėti daugiau »
Pijus Tiškevičius
Pijus Tiškevičius (apie 1759 m. – 1858 m. Logoiske) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Pijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Piliakalnis
Daubarių piliakalnis Migonių piliakalnis Merkinės piliakalnis Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Pilkapis
Pilkapis. Karmazinų pilkapynas Salako akmenį Pilkapis, pilkapiai, „(su)piltas kapas“ – senovės baltų ir kitų pasaulio tautų laidojimo vieta.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Pilkapis · Žiūrėti daugiau »
Rasų kapinės
Rasų kapinių panorama Rasų kapinių pagrindiniai vartai Rasų kapinės – kapinės Vilniaus pietrytinėje dalyje, Rasų kvartale; Rasų−Ribiškių kalvyne.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Rasų kapinės · Žiūrėti daugiau »
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Roma · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 25
Rugpjūčio 25 yra 237-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 238-a).
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Rugpjūčio 25 · Žiūrėti daugiau »
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas (prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Sankt Peterburgas · Žiūrėti daugiau »
Stokholmas
Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Stokholmas · Žiūrėti daugiau »
Suomija
Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Suomija · Žiūrėti daugiau »
Teodoras Narbutas
Aušros vartai – iliustracija iš ''Pomniki do dziejów litewskich'' Teodoras Narbutas (1784 m. lapkričio 8 d. Šiauriuose prie Gardino – 1864 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – lenkų-lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Teodoras Narbutas · Žiūrėti daugiau »
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Tiškevičiai · Žiūrėti daugiau »
Trakai
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Trakai · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus archeologijos komisija
Vilniaus archeologijos komisija arba Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – pirmoji archeologijos organizacija Lietuvoje, veikusi 1856-1864 m.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus archeologijos komisija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus gimnazijos
Baltarusių kalbininkas Bronislavas Taraškevičius Karaimų hachanas Romualdas Kobeckis Cezaris Kiuji, kompozitorius, generolas Julianas Kulakovskis, istorikas, archeologas Jefimas Karskis, slavistas, etnografas Emerikas Huten-Čapskis, grafas, numizmatas Vilniaus berniukų gimnazijos – vidurinio mokymo įstaigos, gyvavusios Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniuje.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus gimnazijos · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus gubernija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus Senienų muziejus
Alberto Žameto piešinys ''Vilniaus albume'' 1863 m.) Vilniaus Senienų muziejus – pirmasis viešas muziejus Lietuvoje.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus Senienų muziejus · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Sirokomlė
Vladislovas Sirokomlė (Władysław Syrokomla, tikrasis vardas, 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgavos palivarke, Minsko gubernija – 1862 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija) – lietuvių-lenkų bajoras, žymus vertėjas, publicistas ir poetas, rašęs daugiausia lenkų kalba.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir Vladislovas Sirokomlė · Žiūrėti daugiau »
1814 m.
1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1814 m. · Žiūrėti daugiau »
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1824 m. · Žiūrėti daugiau »
1828 m.
1828 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1828 m. · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1835 m.
1835 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1835 m. · Žiūrėti daugiau »
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1837 m. · Žiūrėti daugiau »
1838 m.
1838 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1838 m. · Žiūrėti daugiau »
1840 m.
1840 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1840 m. · Žiūrėti daugiau »
1842 m.
1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1842 m. · Žiūrėti daugiau »
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1843 m. · Žiūrėti daugiau »
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1846 m. · Žiūrėti daugiau »
1848 m.
1848 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1848 m. · Žiūrėti daugiau »
1850 m.
1850 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1850 m. · Žiūrėti daugiau »
1851 m.
1851 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1851 m. · Žiūrėti daugiau »
1854 m.
1854 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1854 m. · Žiūrėti daugiau »
1855 m.
1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »
1858 m.
1858 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1858 m. · Žiūrėti daugiau »
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1862 m. · Žiūrėti daugiau »
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1864 m.
1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1864 m. · Žiūrėti daugiau »
1865 m.
1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1865 m. · Žiūrėti daugiau »
1869 m.
1869 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1869 m. · Žiūrėti daugiau »
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »
1873 m.
1873 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1873 m. · Žiūrėti daugiau »
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1897 m. · Žiūrėti daugiau »
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1905 m. · Žiūrėti daugiau »
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1952 m. · Žiūrėti daugiau »
1968 m.
1968 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Eustachijus Tiškevičius ir 1968 m. · Žiūrėti daugiau »
