Greičiau nei naršyklėje!
11 santykiai: Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Balandžio 25, Grafas (titulas), Honorijus Tiškevičius Logoiskis, Lahoiskas, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Tiškevičiai, Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis, 1786 m., 1845 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 25
Balandžio 25 yra 115-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 116-a).
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Balandžio 25 · Žiūrėti daugiau »
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »
Honorijus Tiškevičius Logoiskis
Honorijus Tiškevičius Logoiskis (1766 m. – 1783 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos karinis veikėjas.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Honorijus Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Lahoiskas
Lahòiskas (arba Logoiskas) – miestas vidurio Baltarusijoje, 36 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Minsko; rajono centras.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Lahoiskas · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Tiškevičiai · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis
Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis (1809 m. – 1887 m. birželio 21 d.) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
1786 m.
1786 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir 1786 m. · Žiūrėti daugiau »
1845 m.
1845 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis ir 1845 m. · Žiūrėti daugiau »
