Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Finikiečių raštas

Indeksas Finikiečių raštas

Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas.

Turinys

  1. 72 santykiai: A, Abėcėlė, Ainas, Alfa (raidė), Arabų raštas, Aramėjų raštas, B, Beta (raidė), C, Chi (raidė), D, Delta (raidė), Didžioji Rusijos enciklopedija, Digama, Dzeta (raidė), E, Egiptiečių hieroglifai, Encyclopædia Britannica, Epsilon (raidė), Eta (raidė), F, Finikiečių kalba, Finikiečių raštas, Finikija, G, Gama (raidė), Graikų raštas, H, Hebrajų raštas, I, Ipsilon (raidė), IX amžius pr. m. e., J, Jota (raidė), K, Kafas, Kapa (raidė), Kirilica, Kopa (raidė), Ksi (raidė), L, Lambda (raidė), Lotynų abėcėlė, M, Miu (raidė), N, Niu (raidė), O, Omikron (raidė), P, ... Išplėsti indeksą (22 daugiau) »

  2. Pasaulio atminties registras

A

A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir A

Abėcėlė

250px Abėcėlė arba alfabetas – rašto sistemų rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai balsiams ir priebalsiams reikšti.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Abėcėlė

Ainas

Ainas (arba al Ainas) – miestas rytiniuose JAE, 160 km į rytus nuo Abu Dabio ir 120 km į pietus nuo Dubajaus, pasienyje su Omanu.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Ainas

Alfa (raidė)

Alfa (Α, α) – pirmoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Alfa (raidė)

Arabų raštas

Arabų raštas – iš aramėjų rašto išsivysčiusi abėcėlė, naudojama kai kurių Afrikos ir Azijos kalbų garsams užrašyti, iš jų – arabų, persų (farsi), kurdų, urdu, turkų (iki 1928 m.) ir kt.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Arabų raštas

Aramėjų raštas

Aramėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas, kilęs iš šiaurės semitų rašto.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Aramėjų raštas

B

B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir B

Beta (raidė)

Beta (Β, β) – antroji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Beta (raidė)

C

C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir C

Chi (raidė)

Chi (Χ, χ) – dvidešimt antroji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Chi (raidė)

D

D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir D

Delta (raidė)

Delta (Δ, δ) – ketvirtoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Delta (raidė)

Didžioji Rusijos enciklopedija

Vilniaus universiteto bibliotekoje Didžioji Rusijos enciklopedija (DRE, Большая российская энциклопедия, БРЭ) – universalioji moderni enciklopedija rusų kalba.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Didžioji Rusijos enciklopedija

Digama

Raidė „pamfilikų digama“ ''Times New Roman'' šriftu Digama (Ϝ, ϝ «Ͷ, ͷ») – senovėje naudota graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Digama

Dzeta (raidė)

Dzeta (Ζ, ζ) – šeštoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Dzeta (raidė)

E

E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir E

Egiptiečių hieroglifai

Senovės Egipto hieroglifai (sen. gr. ιερός, hieros: „šventas“; γλύφω, glyphō: „graviruoti/raižyti“; egiptietiškai sš n mdw nṯr „Dievo žodžio raštas“) – viena iš trijų rašto sistemų, naudota užrašyti Senovės egiptiečių kalbai, sudėtingiausia ir seniausia iš jų.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Egiptiečių hieroglifai

Encyclopædia Britannica

Encyclopædia Britannica – universalioji enciklopedija anglų kalba; ji siekia – kaip ir vokiškoji Brokhauzo enciklopedija – pateikti visas žmonijos žinias kiek įmanoma išsamiau (The Sum of Human Knowledge) ir giliau.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Encyclopædia Britannica

Epsilon (raidė)

Epsilon (Ε, ε) – penktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Epsilon (raidė)

Eta (raidė)

Eta (Η, η) – septintoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Eta (raidė)

F

F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir F

Finikiečių kalba

Finikiečių kalba – mirusi semitų kalba, kilusi iš Levanto regiono.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Finikiečių kalba

Finikiečių raštas

Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Finikiečių raštas

Finikija

Finikija – senovės istorinis regionas, buvęs Viduržemio jūros pakrantėje (dabartinio Libano, pietvakarių Sirijos ir šiaurės vakarų Izraelio teritorijoje).

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Finikija

G

G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir G

Gama (raidė)

Gama (Γ, γ) – trečioji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Gama (raidė)

Graikų raštas

Graikiška abėcėlė ant vazos Graikų raštas – 24 ženklų abėcėlė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Graikų raštas

H

H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir H

Hebrajų raštas

Hebrajų raštas – rašto sistema, naudojama žydų kalbose: hebrajų, jidiš, aramėjų, ladino, žydiškose arabų, graikų, persų ir kt.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Hebrajų raštas

I

I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir I

Ipsilon (raidė)

Ipsilon (Υ, υ) – dvidešimtoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Ipsilon (raidė)

IX amžius pr. m. e.

Žydų karalius kniaubiasi prieš Asirijos valdovąŠalmanserą. IX a. pr. m. e. Artimieji Rytai IX a. pr. m. e. pr. Devintasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 900 m.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir IX amžius pr. m. e.

J

J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir J

Jota (raidė)

Jota (Ι, ι) – devintoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Jota (raidė)

K

K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir K

Kafas

Kafas – miestas Tuniso šiaurės vakaruose, netoli Alžyro sienos, rytinėje Tel Atlaso kalnų dalyje.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Kafas

Kapa (raidė)

Kapa (Κ, κ) – dešimtoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Kapa (raidė)

Kirilica

Kirilica, taip pat kirilika.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Kirilica

Kopa (raidė)

Raidė „senovėje kopa“ ''Times New Roman'' šriftu Kopa (Ϙ, ϙ «Ϟ, ϟ») – senovėje naudota graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Kopa (raidė)

Ksi (raidė)

Ksi (Ξ, ξ) – keturioliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Ksi (raidė)

L

L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir L

Lambda (raidė)

Lambda (Λ, λ) – vienuoliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Lambda (raidė)

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Lotynų abėcėlė

M

M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir M

Miu (raidė)

Miu, mi (Μ – didžioji raidė, μ – mažoji) – dvyliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Miu (raidė)

N

N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir N

Niu (raidė)

Niu, ni (Ν, ν) – tryliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Niu (raidė)

O

O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir O

Omikron (raidė)

Omikron (Ο, ο) – penkioliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Omikron (raidė)

P

P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir P

Pi (raidė)

Pi (Π, π) – šešioliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Pi (raidė)

Q

Raidė „q“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu Q ir q – septynioliktoji lotynų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Q

R

R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir R

Raidė

Senovės graikų raidės ant vazos Raidė – abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Raidė

Ro (raidė)

Ro (Ρ, ρ arba ϱ) – septynioliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Ro (raidė)

S

S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir S

Sampi

Raidė „senovėje sampi“ ''Times New Roman'' šriftu Sampi (Ͳ, ͳ «Ϡ, ϡ») – senovėje naudota graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Sampi

Senovės Roma

Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Senovės Roma

Sigma (raidė)

Sigma (Σ, σ, ς) – aštuonioliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Sigma (raidė)

T

T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir T

Tau (raidė)

Tau (Τ, τ) – devynioliktoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Tau (raidė)

Teta (raidė)

Teta (Θ, θ) – aštuntoji graikų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Teta (raidė)

Tifinagas

Tifinagas (64px Tifinagh iš tifi negh – „mūsų išradimas“) – kelios tarpusavyje giminingos rašto sistemos, nuo III a. pr.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Tifinagas

U

U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir U

V

V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir V

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Visuotinė lietuvių enciklopedija

W

Raidė „w“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu W ir w – dvidešimt trečioji lotynų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir W

X

Raidė „x“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu X ir x – dvidešimt ketvirtoji lotynų abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir X

Y

Y ir y – dvidešimt penktoji lotynų abėcėlės ir penkioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Y

Z

Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir Z

1 tūkstantmetis pr. m. e.

negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir 1 tūkstantmetis pr. m. e.

2 tūkstantmetis pr. m. e.

valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.

Peržiūrėti Finikiečių raštas ir 2 tūkstantmetis pr. m. e.

Taip pat žiūrėkite

Pasaulio atminties registras

Taip pat žinomas kaip Finikiečių abėcėlė.

, Pi (raidė), Q, R, Raidė, Ro (raidė), S, Sampi, Senovės Roma, Sigma (raidė), T, Tau (raidė), Teta (raidė), Tifinagas, U, V, Visuotinė lietuvių enciklopedija, W, X, Y, Z, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 2 tūkstantmetis pr. m. e..