Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Fizika

Indeksas Fizika

Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

196 santykiai: Absoliučiai juodas kūnas, Akustika, Albert Einstein, Antika, Antoine Henri Becquerel, Antrasis pasaulinis karas, Archimedas, Aristotelis, Astrofizika, Astronomija, Atomas, Atomo branduolys, Aukštatemperatūris superlaidininkas, Šiluma, Šiluminis variklis, Šredingerio lygtis, Šviesos greitis, Žemė, Banga, Banginė funkcija, Bendroji reliatyvumo teorija, Biofizika, Biologija, Bolcmano konstanta, Branduolinė fizika, Branduolinis ginklas, CERN, Chaoso teorija, Chemija, Dalelių fizika, Dalelių greitintuvas, Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, Didysis sprogimas, Dvynių paradoksas, Elektra, Elektrinis laukas, Elektrodinamika, Elektromagnetinė banga, Elektromagnetinė indukcija, Elektromagnetinis laukas, Elektronas, Elektronika, Elektronvoltas, Elektros krūvis, Elektros srovė, Elektrostatika, Elementarioji dalelė, Energija, Energijos tvermės dėsnis, Enrico Fermi, ..., Entalpija, Entropija, Erdvė, Erdvėlaikis, Ernest Rutherford, Erwin Schrödinger, Filosofija, Fotoefektas, Fundamentalioji sąveika, Galaktika, Galia (fizika), Galilėjus, Gamta, Gamtos mokslas, Geologija, Georg Ohm, Grandininė branduolinė reakcija, Gravitacija, Gravitacinės bangos, Greitis, Hamiltonianas (kvantinė mechanika), Harmoninis osciliatorius, Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis, Hidrostatika, Higso bozonas, Idealiosios dujos, Inercijos momentas, Izaokas Niutonas, James Clerk Maxwell, James Prescott Joule, Jėga, Jėgos momentas, John Dalton, Joseph John Thomson, Joseph Louis Lagrange, Judėjimas, Judesio kiekio momentas, Judesio kiekis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Juozapas Mickevičius, Kampinis dažnis, Kampinis pagreitis, Kelias, Kintamoji elektros srovė, Klasikinė mechanika, Kopėčių paradoksas, Kosmologija, Kristalinė gardelė, Kvantas, Kvantinė chemija, Kvantinė chromodinamika, Kvantinė elektrodinamika, Kvantinė gravitacija, Kvantinė lauko teorija, Kvantinė mechanika, Kvantinis kompiuteris, Laikas, M teorija, Magnetinė skvarba, Magnetinis laukas, Magnetizmas, Maksvelo lygtys, Manhatano projektas, Marie Curie, Masė, Matematika, Matematinė fizika, Materija (fizika), Max Planck, Mėnulis, Mechanika, Mechaninis darbas, Michael Faraday, Mokslinis metodas, Neutrinas, Neutronas, Niels Bohr, Nikola Tesla, Niutono dėsniai, Niutono gravitacijos dėsnis, Omo dėsnis, Operatoriai kvantinėje mechanikoje, Optika, Pagreitis, Paul Dirac, Paulio draudimo principas, Pierre Curie, Planko konstanta, Poslinkis, Protonas, Puslaidininkis, Radioaktyvumas, Reliatyvumo teorija, Rentgeno spinduliai, Richard Feynman, Robert Boyle, Saulė, Specialioji reliatyvumo teorija, Standartinis modelis, Sukinys, Superlaidumas, Supernova, Supersimetrija, Tamsioji medžiaga, Temperatūra, Teorija, Termodinamika, Termodinamikos dėsniai, Termodinaminis procesas, Tikimybė, Tomas Žebrauskas, Tvermės dėsnis, Vidinė energija, Vilniaus universitetas, Visata, Vokietija, Werner Heisenberg, Wilhelm Conrad Röntgen, XIX amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, 1687 m., 1733 m., 1798 m., 1808 m., 1855 m., 1874 m., 1895 m., 1896 m., 1897 m., 1900 m., 1904 m., 1905 m., 1911 m., 1915 m., 1925 m., 1926 m., 1928 m., 1932 m., 1942 m., 1945 m., 1954 m., 1989 m., 1998 m., 2005 m.. Išplėsti indeksą (146 daugiau) »

Absoliučiai juodas kūnas

Įvairių temperatūrų absoliučiai juodo kūno spinduliavimo priklausomybė nuo bangos ilgio Absoliučiai juodas kūnas – fizikinė abstrakcija, reiškianti kūną, kuris sugeria visas į jį krentančias elektromagnetines bangas bei bangų neatspindi.

Nauja!!: Fizika ir Absoliučiai juodas kūnas · Žiūrėti daugiau »

Akustika

Dirbtinis bekryptis garso šaltinis Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimą dujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsą ir infragarsą.

Nauja!!: Fizika ir Akustika · Žiūrėti daugiau »

Albert Einstein

Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.

Nauja!!: Fizika ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »

Antika

Antika (.

Nauja!!: Fizika ir Antika · Žiūrėti daugiau »

Antoine Henri Becquerel

Fotografinė plokštelė, kuri buvo apšvitinta urano druskų spinduliuotės Antuanas Anri Bekerelis (1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.

Nauja!!: Fizika ir Antoine Henri Becquerel · Žiūrėti daugiau »

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – karinis konfliktas, trukęs nuo 1939 iki 1945 m., kuriame dalyvavo dauguma pasaulio valstybių, iš jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: Sąjungininkus ir Ašį.

Nauja!!: Fizika ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Archimedas

Archimedas (Sirakūzuose, 287 m. pr. m. e. – 212 m. pr. m. e.) – garsus graikų mokslininkas universalas – matematikas, fizikas, išradėjas – inžinierius, astronomas ir filosofas.

Nauja!!: Fizika ir Archimedas · Žiūrėti daugiau »

Aristotelis

Aristotelis ( .

Nauja!!: Fizika ir Aristotelis · Žiūrėti daugiau »

Astrofizika

Visatos plėtimasis Astrofizika – astronomijos šaka, tirianti kosminių kūnų (planetų ir jų palydovų, Saulės, žvaigždžių, Galaktikos, kitų galaktikų) ir kosminės erdvės (tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ir tarpgalaktinės) medžiagos sandarą, fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosminių kūnų atmosferas, kosminės erdvės fizikinius laukus, Visatos evoliuciją.

Nauja!!: Fizika ir Astrofizika · Žiūrėti daugiau »

Astronomija

Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą.

Nauja!!: Fizika ir Astronomija · Žiūrėti daugiau »

Atomas

Atomo schema Atomas (gr. άτομος 'nedalus') – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes.

Nauja!!: Fizika ir Atomas · Žiūrėti daugiau »

Atomo branduolys

kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletą padėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.

Nauja!!: Fizika ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »

Aukštatemperatūris superlaidininkas

Aukštatemperatūris superlaidininkas BSCCO-2223 (fone esančias dvi juosteles skiria 1 mm tarpas). Aukštatemperatūriai superlaidininkai – superlaidžių medžiagų grupė, kurių pagrindinis struktūrinis bruožas yra vario oksido plokštuma.

Nauja!!: Fizika ir Aukštatemperatūris superlaidininkas · Žiūrėti daugiau »

Šiluma

Saulė ir Žemė yra šiluminio proceso pavyzdys. Dalis Saulės šiluminio spinduliavimo pasiekia ir šildo Žemės planetą. Lyginant su Saule, Žemė turi daug mažesnę temperatūra ir todėl siunčia daug mažiau šiluminio spinduliavimo atgal į Saulę. Šiluma – energijos perdavimo forma.

Nauja!!: Fizika ir Šiluma · Žiūrėti daugiau »

Šiluminis variklis

Šiluminis variklis – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, dujų termo-mechaninę plėtimosi energiją verčiantis į mechaninę − sukimo momentą.

Nauja!!: Fizika ir Šiluminis variklis · Žiūrėti daugiau »

Šredingerio lygtis

Šredingerio lygtis yra pagrindinė kvantinės mechanikos lygtis, aprašanti kvantinių dalelių elgesį.

Nauja!!: Fizika ir Šredingerio lygtis · Žiūrėti daugiau »

Šviesos greitis

Saulės šviesa užtrunka apie 8 minutes ir 17 sekundžių, kol nukeliauja atstumą nuo Saulės iki Žemės. Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką.

Nauja!!: Fizika ir Šviesos greitis · Žiūrėti daugiau »

Žemė

Žemė (Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.

Nauja!!: Fizika ir Žemė · Žiūrėti daugiau »

Banga

Skersinė stovinti banga Bangos vandens paviršiuje Banga – erdvėje ir laike sklindantis trikdys, pernešantis energiją (pvz., šviesos arba garso pavidalu) iš vieno taško į kitą.

Nauja!!: Fizika ir Banga · Žiūrėti daugiau »

Banginė funkcija

Banginė funkcija yra pagrindinis dydis visiškai aprašantis dalelės judėjimą kvantinėje mechanikoje.

Nauja!!: Fizika ir Banginė funkcija · Žiūrėti daugiau »

Bendroji reliatyvumo teorija

Bendroji reliatyvumo teorija – viena iš Alberto Einšteino aprašytų reliatyvumo teorijų, patikslintas specialiosios teorijos variantas, paaiškinantis gravitaciją.

Nauja!!: Fizika ir Bendroji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »

Biofizika

Biofizika ('gyvybė, gyvenimas' + 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais.

Nauja!!: Fizika ir Biofizika · Žiūrėti daugiau »

Biologija

naminiai jaučiai (''Bos taurus'') Augalai (Planta) - kviečiai (''Triticum'') Grybai (Fungi) - valgomasis briedžiukas (''Morchella esculenta'') Dumbliai Stramenopila/Chromista - ''Fucus serratus'' Bakterijos (Bacteria) - ''Gemmatimonas aurantiaca'' (-.

Nauja!!: Fizika ir Biologija · Žiūrėti daugiau »

Bolcmano konstanta

Bolcmano konstanta (k arba kB) yra fizikinė konstanta, susiejanti temperatūrą ir energiją.

Nauja!!: Fizika ir Bolcmano konstanta · Žiūrėti daugiau »

Branduolinė fizika

Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas.

Nauja!!: Fizika ir Branduolinė fizika · Žiūrėti daugiau »

Branduolinis ginklas

Nagasakio numesta atominė bomba „Dručkis“ Branduolinis ginklas – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis.

Nauja!!: Fizika ir Branduolinis ginklas · Žiūrėti daugiau »

CERN

CERN logotipas. CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, bendrai vadinama CERN) – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d. tarp 12 šalių. Vėliau prie projekto prisijungė dar 8 šalys. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams. Šalia CERN esančiame Meyrin (Šveicarija) miestelyje įkurdintas didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams. CERN dirba virš 3000 darbuotojų. 7921 pasaulio mokslininkas (2007 m.). Nuoroda tikrinta 2007–10–19., atstovaujantis 578 universitetų ir institutų (2007 m.), tyrimų tikslais apsilanko CERN ar dirba projektuose, susijusiuose su CERN. Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.

Nauja!!: Fizika ir CERN · Žiūrėti daugiau »

Chaoso teorija

Chaoso teorija – matematikos sritis, tirianti labai jautrių pradinėms sąlygoms dinaminių sistemų elgseną.

Nauja!!: Fizika ir Chaoso teorija · Žiūrėti daugiau »

Chemija

Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

Nauja!!: Fizika ir Chemija · Žiūrėti daugiau »

Dalelių fizika

Dalelių fizika – fizikos sritis, tirianti elementariausias materijos ir spinduliavimo sudedamasias dalis ir jų tarpusavio sąveikas.

Nauja!!: Fizika ir Dalelių fizika · Žiūrėti daugiau »

Dalelių greitintuvas

Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo tunelis Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris naudodamas elektrinį ir (arba) magnetinį lauką, greitina elektrinį krūvį turinčias daleles.

Nauja!!: Fizika ir Dalelių greitintuvas · Žiūrėti daugiau »

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje, oficialiai atidarytas 2008 m. spalio 21 d. Pirmas protonų pluoštas į žiedą įleistas 2008 m. rugsėjo 10 d., o pirmieji susidūrimai nukelti į 2009 m. rudenį.

Nauja!!: Fizika ir Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas · Žiūrėti daugiau »

Didysis sprogimas

Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.

Nauja!!: Fizika ir Didysis sprogimas · Žiūrėti daugiau »

Dvynių paradoksas

„Dvynių paradoksas“ pirmą kartą buvo paminėtas 1911 metais Paulo Langevino sugalvotame mintiniame specialiosios reliatyvumo teorijos uždavinyje: vienas iš dviejų dvynių iškeliauja į ilgą kosminę kelionę su raketa, kuri skrieja greičiu, artimu šviesos greičiui.

Nauja!!: Fizika ir Dvynių paradoksas · Žiūrėti daugiau »

Elektra

Žaibas – elektros iškrova Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo.

Nauja!!: Fizika ir Elektra · Žiūrėti daugiau »

Elektrinis laukas

Elektrinio lauko linijos išeina iš teigiamo krūvio Elektrinis laukas yra materijos forma, supanti krūvius.

Nauja!!: Fizika ir Elektrinis laukas · Žiūrėti daugiau »

Elektrodinamika

Elektrodinamika yra fizikos sritis, aprašanti elektromagnetinio lauko savybes.

Nauja!!: Fizika ir Elektrodinamika · Žiūrėti daugiau »

Elektromagnetinė banga

Šviesa kaip elektromagnetinė banga. ''E'' ir ''M'' – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, ''λ'' – bangos ilgis. Elektromagnetinių bangų spektras. Elektromagnetinė banga yra sklindantis erdvėje ir laike bei save palaikantis elektrinio ir magnetinio laukų trikdys.

Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinė banga · Žiūrėti daugiau »

Elektromagnetinė indukcija

Elektromagnetinė indukcija – fizikinis reiškinys, kai elektros srovė ima tekėti laidininku, esančiu kintamajame magnetiniame lauke arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke.

Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinė indukcija · Žiūrėti daugiau »

Elektromagnetinis laukas

Elektromagnetinis laukas yra elektrinio ir magnetinio lauko pasireiškimas.

Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinis laukas · Žiūrėti daugiau »

Elektronas

Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.

Nauja!!: Fizika ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »

Elektronika

Mikroschema Elektronika – mokslo ir technikos šaka, tirianti ir pritaikanti praktikoje elektros krūvininkų (elektronų, skylių ir jonų) judėjimo reiškinius, vykstančius vakuume, dujose, ir kietuosiuose kūnuose.

Nauja!!: Fizika ir Elektronika · Žiūrėti daugiau »

Elektronvoltas

Pralėkdami trijų kilometrų ilgio Standordo greitintuvą, elektronai įgauna iki 50 gigaelektronvoltų energijos. Elektronvoltas (žymuo eV) – energijos vienetas.

Nauja!!: Fizika ir Elektronvoltas · Žiūrėti daugiau »

Elektros krūvis

Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis yra fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.

Nauja!!: Fizika ir Elektros krūvis · Žiūrėti daugiau »

Elektros srovė

Elektros srovė – kryptingas elektros krūvių judėjimas.

Nauja!!: Fizika ir Elektros srovė · Žiūrėti daugiau »

Elektrostatika

Elektroskopas – prietaisas krūviui aptikti. Įelektrintos plokštelės (geltonos) stumia viena kitą ir prasiskečia Elektrostatika – tai fizikos šaka, kuri nagrinėja nejudančius krūvius ir jų sukurtą elektrostatinį lauką (t. y. nekintantį laike elektrinį lauką).

Nauja!!: Fizika ir Elektrostatika · Žiūrėti daugiau »

Elementarioji dalelė

Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.

Nauja!!: Fizika ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »

Energija

Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto ar sistemos savybė, nulemta gamtos.

Nauja!!: Fizika ir Energija · Žiūrėti daugiau »

Energijos tvermės dėsnis

Energijos tvermės ir virsmo dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti.

Nauja!!: Fizika ir Energijos tvermės dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Enrico Fermi

Enrikas Fermis (1901 m. rugsėjo 29 d. Roma, Italija – 1954 m. lapkričio 28 d. Čikaga, JAV) – italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m.

Nauja!!: Fizika ir Enrico Fermi · Žiūrėti daugiau »

Entalpija

Entalpija – visos termodinaminės sistemos energijos išmatavimas.

Nauja!!: Fizika ir Entalpija · Žiūrėti daugiau »

Entropija

Rudolfas Klauzijus (1822 – 1888), entropijos sąvokos sukūrėjas Entropija – sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti pusiausvyros yra termodinaminė sistema.

Nauja!!: Fizika ir Entropija · Žiūrėti daugiau »

Erdvė

Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.

Nauja!!: Fizika ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »

Erdvėlaikis

300px Erdvėlaikis – matematinis modelis, jungiantis erdvės ir laiko koordinates į vieną vieningą visumą – erdvės ir laiko kontinuumą.

Nauja!!: Fizika ir Erdvėlaikis · Žiūrėti daugiau »

Ernest Rutherford

Ernestas Rezerfordas (1871 m. rugpjūčio 30 d. Braitvoteris, N. Zelandija – 1937 m. spalio 17 d. Kembridžas, Anglija) – fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas.

Nauja!!: Fizika ir Ernest Rutherford · Žiūrėti daugiau »

Erwin Schrödinger

Ervinas Šriodingeris Ervinas Šriodingeris (iki šiol daugelyje šaltinių rasime Ervinas Šrėdingeris arba Ervinas Šredingeris – Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų.

Nauja!!: Fizika ir Erwin Schrödinger · Žiūrėti daugiau »

Filosofija

Viduramžių paveikslas vaizduojantis filosofiją ir septynis laisvuosius mokslus Filosofija (.

Nauja!!: Fizika ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »

Fotoefektas

Fotoefektas. Elektromagnetinių bangų spinduliai (kairėje) išmuša iš medžiagos elektronus (dešinėje). Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).

Nauja!!: Fizika ir Fotoefektas · Žiūrėti daugiau »

Fundamentalioji sąveika

Fundamentalioji sąveika arba fundamentalioji jėga – pagrindinė sąveika tarp dalelių, kuri negali būti paaiškinta kitų sąveikų požiūriu.

Nauja!!: Fizika ir Fundamentalioji sąveika · Žiūrėti daugiau »

Galaktika

žvaigždyne. Galaktika (– pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, dujų ir tamsiosios medžiagos sistema.

Nauja!!: Fizika ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »

Galia (fizika)

Galia – darbas atliktas per vienetinį laiko tarpą.

Nauja!!: Fizika ir Galia (fizika) · Žiūrėti daugiau »

Galilėjus

Galilėjas Galilėjus (1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.

Nauja!!: Fizika ir Galilėjus · Žiūrėti daugiau »

Gamta

Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai.

Nauja!!: Fizika ir Gamta · Žiūrėti daugiau »

Gamtos mokslas

Gamtos mokslas – natūralistinis visatos, suprantamos kaip paklūstančios natūralaus atsiradimo dėsniams, tyrinėjimas.

Nauja!!: Fizika ir Gamtos mokslas · Žiūrėti daugiau »

Geologija

Šventosios Elenos ugnikalnio išsiveržimas Geologija (graik. γέω- 'Žemė' + λόγος 'logos' – mokslas) – mokslas apie žemę, jos susidarymą, istoriją ir sandarą, Žemę formuojančius procesus.

Nauja!!: Fizika ir Geologija · Žiūrėti daugiau »

Georg Ohm

Georg Simon Ohm Georg Simon Ohm (1789 m. kovo 16 d. – 1854 m. liepos 6 d.) – vokiečių fizikas, Berlyno Mokslo Akademijos narys.

Nauja!!: Fizika ir Georg Ohm · Žiūrėti daugiau »

Grandininė branduolinė reakcija

Grandinine branduoline reakcija vadinama tokia branduolinės reakcijos rūšis, kai vienos reakcijos produktai, susidūrę su medžiaga, sukelia tolimesnes reakcijas.

Nauja!!: Fizika ir Grandininė branduolinė reakcija · Žiūrėti daugiau »

Gravitacija

Gravitacija – sąveika tarp materialių kūnų, priklausanti nuo jų masės.

Nauja!!: Fizika ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »

Gravitacinės bangos

Gravitacinės bangos kuriamos dviejų sunkių, greitai vienas aplink kitą besisukančių kūnų Gravitacinė banga yra labai silpnas gravitacinio lauko trikdis, kurį sukelia didelės masės kūnų judėjimas su pagreičiu.

Nauja!!: Fizika ir Gravitacinės bangos · Žiūrėti daugiau »

Greitis

Automobilis lenktynėse Greitis yra kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą.

Nauja!!: Fizika ir Greitis · Žiūrėti daugiau »

Hamiltonianas (kvantinė mechanika)

Hamiltonianas kvantinėje mechanikoje yra energijos operatorius, kurio tikrinių verčių spektras yra sistemos stebimų energijų vertės.

Nauja!!: Fizika ir Hamiltonianas (kvantinė mechanika) · Žiūrėti daugiau »

Harmoninis osciliatorius

Spyruoklinis harmoninis osciliatorius. Harmoninis osciliatorius yra abstrakti matematinė bei fizikinė sistema kurioje pagal žemiau aprašytus dėsnius viena iš dviejų dalyvaujančių energijos formų periodiškai virsta kita.

Nauja!!: Fizika ir Harmoninis osciliatorius · Žiūrėti daugiau »

Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis

Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis arba Heizenbergo nelygybė (taip pat literatūroje galima rasti terminą Heizenbergo neapibrėžtumo principas) kvantinėje fizikoje (šį pavadinimą suteikė Nilsas Boras) – teigia, kad matuojant dualiąsias vienos elementariosios dalelės charakteristikas, vis didėjantis vieno dydžio tikslumas didina kito tuo pačiu metu matuojamo dydžio paklaidą (neapibrėžtumą).

Nauja!!: Fizika ir Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis · Žiūrėti daugiau »

Hidrostatika

Hidrostatika fizikos šaka, tirianti nejudančių skysčių pusiausvyrą, jame panirusių ar plūduriuojančių kūnų ir skysčio sąveiką.

Nauja!!: Fizika ir Hidrostatika · Žiūrėti daugiau »

Higso bozonas

Higso bozonas (H0) – hipotetinė masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje.

Nauja!!: Fizika ir Higso bozonas · Žiūrėti daugiau »

Idealiosios dujos

Idealiosios dujos termodinamikoje yra idealizacija, naudojama aprašant iš tikro egzistuojančias dujas.

Nauja!!: Fizika ir Idealiosios dujos · Žiūrėti daugiau »

Inercijos momentas

Lyno akrobatas naudoja ilgos virvės inercijos momentą tam, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Tai Samulelis Diksonas, kuris pereina Niagaros upę 1890 m. Inercijos momentas, kūno inercijos momentas – fizikinis dydis, lygus kūną sudarančių materialiųjų taškų masių ir jų atstumų kvadratų iki nagrinėjamos sukimosi ašies sandaugų sumai.

Nauja!!: Fizika ir Inercijos momentas · Žiūrėti daugiau »

Izaokas Niutonas

Izaokas Niutonas (1643 m. sausio 4 d. – 1727 m. kovo 31 d.) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.

Nauja!!: Fizika ir Izaokas Niutonas · Žiūrėti daugiau »

James Clerk Maxwell

Džeimsas Klerkas Maksvelas (1831 m. birželio 13 d. – 1879 m. lapkričio 5 d.) – įžymus škotų fizikas.

Nauja!!: Fizika ir James Clerk Maxwell · Žiūrėti daugiau »

James Prescott Joule

Džeimsas Džaulis – Anglų fizikas Džeimsas Preskotas Džaulis (James Prescott Joule, 1818 m. gruodžio 24 d. Solforde, netoli Mančesterio – 1889 m. spalio 11 d.) – anglų fizikas, Londono karališkosios draugijos narys.

Nauja!!: Fizika ir James Prescott Joule · Žiūrėti daugiau »

Jėga

Įvairių jėgų kryptys, parodytos rodyklėmis. Jėga – mechaninio poveikio ar kūnų sąveikos matas.

Nauja!!: Fizika ir Jėga · Žiūrėti daugiau »

Jėgos momentas

Jėgos momentas, sukimo momentas – fizikinis dydis, dažniausiai apibūdinantis jėgos dydį sukant kūną apie kurią nors ašį.

Nauja!!: Fizika ir Jėgos momentas · Žiūrėti daugiau »

John Dalton

Džonas Daltonas (1766 m. rugsėjo 6 d. Iglsfildas, Kambrija, Anglija – 1844 m. liepos 27 d. Mančesteris, Anglija) – žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas.

Nauja!!: Fizika ir John Dalton · Žiūrėti daugiau »

Joseph John Thomson

Seras Džozefas Džonas Tomsonas (1856 m. gruodžio 18 d. – 1940 m. rugpjūčio 30 d.) – britų fizikas ir Nobelio premijos laureatas.

Nauja!!: Fizika ir Joseph John Thomson · Žiūrėti daugiau »

Joseph Louis Lagrange

Žozefas Lui Lagranžas (1736 m. sausio 25 d. – 1813 m. balandžio 10 d.) – italų kilmės prancūzų matematikas, astronomas ir inžinierius.

Nauja!!: Fizika ir Joseph Louis Lagrange · Žiūrėti daugiau »

Judėjimas

Žodis judėjimas turi daug reikšmių.

Nauja!!: Fizika ir Judėjimas · Žiūrėti daugiau »

Judesio kiekio momentas

Giroskopas lieka vertikalioje padėtyje tol kol sukasi dėka jo judesio kiekio momento Judesio kiekio momentas (ankstesnėje literatūroje plačiai vartotas terminas impulso momentas) fizikoje yra tam tikra kiekybinė besisukančio objekto charakteristika, nusakanti kiek smarkiai kūnas suksis aplink tam tikrą sukimosi ašį veikiant išorinei jėgai.

Nauja!!: Fizika ir Judesio kiekio momentas · Žiūrėti daugiau »

Judesio kiekis

Judesio kiekis arba impulsas – sąvoka, dažniausiai vartojama mechanikoje, kurią nusako masės ir greičio sandauga (p.

Nauja!!: Fizika ir Judesio kiekis · Žiūrėti daugiau »

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos; ang. The United States of America, sutrumpintai USA) – valstybė Šiaurės Amerikoje.

Nauja!!: Fizika ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »

Juozapas Mickevičius

Juozapas Mickevičius (1743 m. Gardino apskritis – 1817 m.) – Lietuvos fizikas, meteorologas.

Nauja!!: Fizika ir Juozapas Mickevičius · Žiūrėti daugiau »

Kampinis dažnis

Kampinis dažnis parodo, kaip greitai objektas sukasi Kampinis dažnis ω (anksčiau vartotas terminas ciklinis dažnis) yra sukimosi greičio išraiška.

Nauja!!: Fizika ir Kampinis dažnis · Žiūrėti daugiau »

Kampinis pagreitis

Kampinis pagreitis apibūdina kampinio greičio kitimą laike.

Nauja!!: Fizika ir Kampinis pagreitis · Žiūrėti daugiau »

Kelias

Via Baltica ties Nociūnais Nidoje Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Nauja!!: Fizika ir Kelias · Žiūrėti daugiau »

Kintamoji elektros srovė

Kintamoji elektros srovė – elektros srovė, kurios stiprumas ir kryptis kinta.

Nauja!!: Fizika ir Kintamoji elektros srovė · Žiūrėti daugiau »

Klasikinė mechanika

Klasikinė mechanika arba Niutono mechanika – fizikos mokslo šaka nagrinėjanti fizikinių kūnų judėjimą ir jų sąveiką.

Nauja!!: Fizika ir Klasikinė mechanika · Žiūrėti daugiau »

Kopėčių paradoksas

Kopėčių paradoksas – Wolfgang Rindler pasiūlytas įsivaizduojamas specialiosios reliatyvumo teorijos eksperimentas kurio metu vienam stebėtojui atrodo, jog kopėčios telpa į garažą, o kitam stebėtojui atrodo, jog netelpa.

Nauja!!: Fizika ir Kopėčių paradoksas · Žiūrėti daugiau »

Kosmologija

Kosmologija (iš (kosmos) – visata; ir -λογία (-logos) – žodis, sąvoka, mokslas) – astronomijos sritis, tirianti Visatą: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje.

Nauja!!: Fizika ir Kosmologija · Žiūrėti daugiau »

Kristalinė gardelė

Didžiulis dirbtinis monokristalas išaugintas Saint-Gobain Kristalinė gardelė – chemijoje, fizikoje bei kai kuriose kitose gamtos mokslų šakose vartojamas terminas, apibūdinantis tvarkingą atomų, molekulių ar jonų išsidėstymą kai kurių medžiagų struktūroje.

Nauja!!: Fizika ir Kristalinė gardelė · Žiūrėti daugiau »

Kvantas

Kvantas – fizikos sąvoka, reiškianti nedalomą energijos vienetą (elementą).

Nauja!!: Fizika ir Kvantas · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė chemija

Kvantinė chemija - chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumą bei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinė chemija · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė chromodinamika

Kvantinė chromodinamika (angl.-Quantum Chromodynamics; QCD) kartais vadinama stipriosios sąveikos kvantine lauko teorija.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinė chromodinamika · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė elektrodinamika

Kvantinė elektrodinamika (angl.-Quantum Electrodynamics; QED) yra reliatyvistinė kvantinė lauko teorija (angl.-Quantum Field Theory;QFT) pritaikyta elektrodinamikai.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinė elektrodinamika · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė gravitacija

Kvantinė gravitacija – tai teorinės fizikos sritis, kurioje bandoma sujungti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją ir kvantinę mechaniką, arba tiksliau, suformuluoti neprieštaringą teoriją Teorijų kubas.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinė gravitacija · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė lauko teorija

Kvantinė lauko teorija (angl.- Quantum Field Theory; QFT) – kvantinių reliatyvistinių sistemų su begaliniu laisvės laipsnių skaičiumi teorija, tirianti fizinius laukus, elementariąsias daleles, jų sąveikas ir virtimą vienų kitomis.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinė lauko teorija · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė mechanika

Kvantinė mechanika, kartais vadinama kvantine fizika, yra fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »

Kvantinis kompiuteris

kvantinis registras Kvantinis kompiuteris – hipotetinė skaičiavimų mašina, galinti atlikti skaičiavimus, pasitelkdama fizikines sistemas, kurioms galioja kvantinio susiejimo ir kvantinės superpozicijos dėsniai.

Nauja!!: Fizika ir Kvantinis kompiuteris · Žiūrėti daugiau »

Laikas

Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.

Nauja!!: Fizika ir Laikas · Žiūrėti daugiau »

M teorija

M teorija (kartais vadinama U teorija) yra fizikos teorija, kuri sujungia ir apibendrina penkias superstygų teorijas.

Nauja!!: Fizika ir M teorija · Žiūrėti daugiau »

Magnetinė skvarba

Magnetinė skvarba (magnètinė skvarbà) – fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos magnetines savybes.

Nauja!!: Fizika ir Magnetinė skvarba · Žiūrėti daugiau »

Magnetinis laukas

Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.

Nauja!!: Fizika ir Magnetinis laukas · Žiūrėti daugiau »

Magnetizmas

250pxMagnetizmas – fundamentalusis fizikos reiškinys, pasireiškiantis magnetine sąveika.

Nauja!!: Fizika ir Magnetizmas · Žiūrėti daugiau »

Maksvelo lygtys

Maksvelo lygtys yra keturios lygtys, kurios aprašo elektrinį ir magnetinį laukus ir jų sąveiką su materija.

Nauja!!: Fizika ir Maksvelo lygtys · Žiūrėti daugiau »

Manhatano projektas

„Manhetemo projekto“ rezultatas – Trinity bandymas 1945 m. liepos 16 d. Manheteno projektas – 1942 m.

Nauja!!: Fizika ir Manhatano projektas · Žiūrėti daugiau »

Marie Curie

Marija Sklodovska-Kiuri ( –; 1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė.

Nauja!!: Fizika ir Marie Curie · Žiūrėti daugiau »

Masė

1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, matas, apibūdinantis medžiagos kiekį.

Nauja!!: Fizika ir Masė · Žiūrėti daugiau »

Matematika

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.

Nauja!!: Fizika ir Matematika · Žiūrėti daugiau »

Matematinė fizika

Matematinė fizika reiškia matematinių metodų taikymą sprendžiant fizikos problemas ir uždavinius.

Nauja!!: Fizika ir Matematinė fizika · Žiūrėti daugiau »

Materija (fizika)

Materija – visa, kas veikia mūsų pojūčius ir iš tikro egzistuoja pasaulyje, Žemėje bei už jos ribų.

Nauja!!: Fizika ir Materija (fizika) · Žiūrėti daugiau »

Max Planck

Maksas Plankas (1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija – 1947 m. spalio 4 d. Getingenas, Vokietija) – vokiečių fizikas teoretikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas.

Nauja!!: Fizika ir Max Planck · Žiūrėti daugiau »

Mėnulis

Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.

Nauja!!: Fizika ir Mėnulis · Žiūrėti daugiau »

Mechanika

Mechanika – fizikos skyrius, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu).

Nauja!!: Fizika ir Mechanika · Žiūrėti daugiau »

Mechaninis darbas

Mechaniniu darbu vadinamas fizikinis dydis, lygus kūną veikiančios jėgos modulio ir kūno poslinkio sandaugai: A.

Nauja!!: Fizika ir Mechaninis darbas · Žiūrėti daugiau »

Michael Faraday

Maiklas Faradėjus (1791 m. rugsėjo 22 d. – 1867 m. rugpjūčio 25 d.) – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją.

Nauja!!: Fizika ir Michael Faraday · Žiūrėti daugiau »

Mokslinis metodas

Mokslinis metodas – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymą į kokios nors srities mokslinį klausimą (pvz., – „kodėl taip yra?“).

Nauja!!: Fizika ir Mokslinis metodas · Žiūrėti daugiau »

Neutrinas

Neutrinas (simbolis \nu\) – elementarioji dalelė, stabilus neutralus leptonas.

Nauja!!: Fizika ir Neutrinas · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitroną arba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitroną arba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutriną ir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimą arba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimą Džeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Nauja!!: Fizika ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Niels Bohr

Nilsas Boras (1885 m. spalio 7 d. – 1962 m. lapkričio 18 d.) – danų fizikas.

Nauja!!: Fizika ir Niels Bohr · Žiūrėti daugiau »

Nikola Tesla

Nikola Tesla (1856 m. liepos 10 d. Smiljanėje, Austrijos imperijoje, dabartinėje Kroatijos teritorijoje – 1943 m. sausio 7 d. Niujorke) – serbų išradėjas, fizikas, mechanikos ir elektros inžinierius.

Nauja!!: Fizika ir Nikola Tesla · Žiūrėti daugiau »

Niutono dėsniai

Anglų fizikas Izaokas Niutonas XVII a. suformulavo tris dėsnius, kuriais remiasi visa klasikinė mechanika.

Nauja!!: Fizika ir Niutono dėsniai · Žiūrėti daugiau »

Niutono gravitacijos dėsnis

Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga, kurios modulis yra: F.

Nauja!!: Fizika ir Niutono gravitacijos dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Omo dėsnis

„Omo trikampis“, padedantis įsiminti dėsnio taikymą (U:I.

Nauja!!: Fizika ir Omo dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Operatoriai kvantinėje mechanikoje

Operatoriais kvantinėje mechanikoje vadiname tam tikrus veiksmus su bangine funkcija.

Nauja!!: Fizika ir Operatoriai kvantinėje mechanikoje · Žiūrėti daugiau »

Optika

Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais Optika yra fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveiką su materija.

Nauja!!: Fizika ir Optika · Žiūrėti daugiau »

Pagreitis

Žalioji linija rodo greičio-laiko grafiko nuolydį tam tikrame taške, kur dvi linijos liečiasi. Nuolydis ir yra pagreitis tame taške. Pagreitis (žym. raide a) – fizikoje apibrėžiamas kaip greičio pokytis (arba išvestinė) laiko atžvilgiu.

Nauja!!: Fizika ir Pagreitis · Žiūrėti daugiau »

Paul Dirac

Polis Adrienas Morisas Dirakas (1902 m. rugpjūčio 8 d. Bristolis – 1984 m. spalio 20 d. Talahasas, Floridos valstija) – anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.

Nauja!!: Fizika ir Paul Dirac · Žiūrėti daugiau »

Paulio draudimo principas

Paulio draudimo principas yra kvantinės mechanikos principas, kurį suformulavo Volfgangas Paulis 1925 metais.

Nauja!!: Fizika ir Paulio draudimo principas · Žiūrėti daugiau »

Pierre Curie

Pjeras Kiuri (1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje – 1906 m. balandžio 19 d. ten pat) – prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.

Nauja!!: Fizika ir Pierre Curie · Žiūrėti daugiau »

Planko konstanta

Planko konstanta yra fizikinė konstanta žymima h. Taip pat dar naudojama konstanta \hbar.

Nauja!!: Fizika ir Planko konstanta · Žiūrėti daugiau »

Poslinkis

Poslinkis tarp taškų A ir B. Judėjimas vyksta iš A į B. Juoda linija yra kūno trajektorija. Poslinkis – mažiausias atstumas tarp pradinio ir galinio judėjimo taškų.

Nauja!!: Fizika ir Poslinkis · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (gr. πρωτον, prōton – pìrma) yra stabili subatominė dalelė, turinti teigiamą vieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Nauja!!: Fizika ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Puslaidininkis

Silicio kristalai yra dažniausiai naudojama puslaidininkinė medžiaga mikroelektronikoje. Puslaidininkiai – medžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarp metalų ir dielektrikų.

Nauja!!: Fizika ir Puslaidininkis · Žiūrėti daugiau »

Radioaktyvumas

Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Nauja!!: Fizika ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »

Reliatyvumo teorija

Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš.

Nauja!!: Fizika ir Reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »

Rentgeno spinduliai

'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai) '''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai) '''X''' – rentgeno spinduliuotė '''Uh''' – katodo kaitinimo įtampa '''Ua''' – greitinančioji įtampa Rentgeno nuotrauką. Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz.

Nauja!!: Fizika ir Rentgeno spinduliai · Žiūrėti daugiau »

Richard Feynman

Richard Feynman Richard Phillips Feynman (1918 m. gegužės 11 d. – 1988 m. vasario 15 d.) – vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus fizikų, gavęs Nobelio premiją už tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje.

Nauja!!: Fizika ir Richard Feynman · Žiūrėti daugiau »

Robert Boyle

Robertas Boilis (1627 m. sausio 25 d. – 1691 m. gruodžio 30 d.) – airių gamtos filosofas, chemikas, fizikas, išradėjas, žymus savo indėliu į fiziką ir chemiją, geriausiai žinomas kaip Boilio dėsnio atradėjas.

Nauja!!: Fizika ir Robert Boyle · Žiūrėti daugiau »

Saulė

Saulė – artimiausia Žemei žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.

Nauja!!: Fizika ir Saulė · Žiūrėti daugiau »

Specialioji reliatyvumo teorija

Specialioji reliatyvumo teorija – pirmoji iš reliatyvumo teorijų, 1905 metais aprašyta Alberto Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“.

Nauja!!: Fizika ir Specialioji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »

Standartinis modelis

Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.

Nauja!!: Fizika ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »

Sukinys

magnetinio lauko linijas, susietas su neutrono magnetiniu momentu. Sukinys (kvantinės fizikos terminas), sukininis judesio kiekio momentas, elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas.

Nauja!!: Fizika ir Sukinys · Žiūrėti daugiau »

Superlaidumas

azotu. Čia pasireiškia Meisnerio efektas. Superlaidumas – reiškinys, pasireiškiantis kai kurioms medžiagoms žemoje temperatūroje ir pasižymintis absoliučiai nuline elektrine varža ir vidinio magnetinio lauko pašalinimu (Meisnerio efektas).

Nauja!!: Fizika ir Superlaidumas · Žiūrėti daugiau »

Supernova

Keplerio supernova SN1604 Supernova – paskutinė žvaigždės gyvavimo stadija.

Nauja!!: Fizika ir Supernova · Žiūrėti daugiau »

Supersimetrija

Dalelių fizikoje supersimetrija (dažnai angl. šaltiniuose trumpinama SUSY) yra neįprasta simetrija, siejanti tam tikro sukinio elementariąsias daleles su kitom dalelėm, skiriančiomis per pusę vienetinio sukinio, dar vadinamomis superpartneriais.

Nauja!!: Fizika ir Supersimetrija · Žiūrėti daugiau »

Tamsioji medžiaga

Tamsioji medžiaga (kartais naudojamas terminas nematomoji medžiaga arba tamsioji materija) tai yra hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga (arba astronominiai objektai), kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai (šviečiančiai arba sugeriančiai) medžiagai.

Nauja!!: Fizika ir Tamsioji medžiaga · Žiūrėti daugiau »

Temperatūra

right Temperatūra – fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.

Nauja!!: Fizika ir Temperatūra · Žiūrėti daugiau »

Teorija

Teòrija: 1.

Nauja!!: Fizika ir Teorija · Žiūrėti daugiau »

Termodinamika

Termodinamika – fizikos sritis, tirianti energiją, šilumą, darbą, entropiją ir jų sąveikos procesus.

Nauja!!: Fizika ir Termodinamika · Žiūrėti daugiau »

Termodinamikos dėsniai

Termodinamikos dėsniai nusako šilumos pernešimo ir darbo termodinaminiuose procesuose ypatumus.

Nauja!!: Fizika ir Termodinamikos dėsniai · Žiūrėti daugiau »

Termodinaminis procesas

Termodinaminis procesas – procesas, kurio metu kinta termodinaminiai parametrai – slėgis, temperatūra, tūris, entropija.

Nauja!!: Fizika ir Termodinaminis procesas · Žiūrėti daugiau »

Tikimybė

Tikimybė – tam tikro nepastovaus įvykio tikėtinumas.

Nauja!!: Fizika ir Tikimybė · Žiūrėti daugiau »

Tomas Žebrauskas

Tomas Žebrauskas (g. 1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitijoje – 1758 m. kovo 18 d. Vilniuje) – Lietuvos astronomas, matematikas, architektas.

Nauja!!: Fizika ir Tomas Žebrauskas · Žiūrėti daugiau »

Tvermės dėsnis

Tvermės dėsnis fizikoje nusako, kad tam tikra išmatuojama izoliuotos fizikinės sistemos savybė nekinta evoliucionuojant tai sistemai.

Nauja!!: Fizika ir Tvermės dėsnis · Žiūrėti daugiau »

Vidinė energija

Vidinė energija - tai kūną sudarančių dalelių šiluminio judėjimo kinetinė energija ir jų tarpusavio sąveikos potencinė energija.

Nauja!!: Fizika ir Vidinė energija · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU) yra pirmasis ir didžiausias Lietuvos universitetas, įsikūręs šalies sostinėje Vilniuje bei turintis padalinį antrajame pagal dydį mieste Kaune.

Nauja!!: Fizika ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

Visata

Hablo kosminio teleskopo daryta Visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos Visata – tai materialusis pasaulis, erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis.

Nauja!!: Fizika ir Visata · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje.

Nauja!!: Fizika ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

Werner Heisenberg

Verneris Heizenbergas (1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija – 1976 m. vasario 1 d. Miunchenas, Vokietija) – vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas.

Nauja!!: Fizika ir Werner Heisenberg · Žiūrėti daugiau »

Wilhelm Conrad Röntgen

Vilhelmas Konradas Rentgenas (1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas − 1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius.

Nauja!!: Fizika ir Wilhelm Conrad Röntgen · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Fizika ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Fizika ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Fizika ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Fizika ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1687 m.

1687 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1687 m. · Žiūrėti daugiau »

1733 m.

1733 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1733 m. · Žiūrėti daugiau »

1798 m.

1798 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1798 m. · Žiūrėti daugiau »

1808 m.

1808 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1808 m. · Žiūrėti daugiau »

1855 m.

1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »

1874 m.

1874 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1874 m. · Žiūrėti daugiau »

1895 m.

1895 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1895 m. · Žiūrėti daugiau »

1896 m.

1896 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1896 m. · Žiūrėti daugiau »

1897 m.

1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1897 m. · Žiūrėti daugiau »

1900 m.

1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1900 m. · Žiūrėti daugiau »

1904 m.

1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »

1905 m.

1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1905 m. · Žiūrėti daugiau »

1911 m.

1911 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1911 m. · Žiūrėti daugiau »

1915 m.

1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1925 m. · Žiūrėti daugiau »

1926 m.

1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »

1928 m.

1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1928 m. · Žiūrėti daugiau »

1932 m.

1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1932 m. · Žiūrėti daugiau »

1942 m.

1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1942 m. · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »

1954 m.

1954 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1954 m. · Žiūrėti daugiau »

1989 m.

1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »

1998 m.

1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »

2005 m.

2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Fizika ir 2005 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Fizikas.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »