Greičiau nei naršyklėje!
37 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Algirdas Matulevičius, Artilerija, Švedija, Didysis Šiaurės karas, Karaliaučiaus universitetas, Karaliaučius, Kaunas, Lenkija, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lukiškės, Lvovas, Piliava, Prūsija, Pulkininkas, Ragainė, Rusija, Stokholmas, Tauragė, Torunė, Vilniaus miesto gynybinė siena, Virbalis, Vladislovas Vaza, 1600 m., 1602 m., 1604 m., 1621 m., 1629 m., 1634 m., 1638 m., 1648 m., 1651 m., 1655 m., 1658 m., 1660 m., 1666 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Algirdas Matulevičius
Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Algirdas Matulevičius · Žiūrėti daugiau »
Artilerija
Ereliu. Artilerija – artilerijos pabūklų (aparatai, svaidantys į tolį sviedinius, minas, akmenis ar panašius santykinai didelius objektus, darančius žaląpriešui) visuma ir/arba kariuomenės rūšis, kurios pagrindinis ginklas yra artilerijos pabūklai.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Artilerija · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Didysis Šiaurės karas · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučiaus universitetas
Karaliaučiaus universitetas Senojo Karaliaučiaus universiteto vietąžymi akmuo Karaliaučiaus universitetas 1930 m. Įėjimas į UniversitetąSenato posėdžių salė Aula Aula Albertina Universiteto biblioteka Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Karaliaučiaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvninkai
Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lukiškės
Lukiškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus ir pietvakarius nuo Senamiesčio, kairiajame Neries krante.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Lukiškės · Žiūrėti daugiau »
Lvovas
Lvovas arba Lvivas (Austrijos-Vengrijos sudėtyje vadinosi Lembergu) – didžiausias vakarų Ukrainos miestas, istorinė Galicijos sostinė.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Lvovas · Žiūrėti daugiau »
Piliava
Piliava (arba Baltijskas,, nuo 1522 m. Pillau, nuo 1936 m. Seestadt Pillau, nuo 1939 m. Pillau, Frische Nehrung, nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, tarp Aistmarių ir Baltijos jūros, Aistmarių nerijos šiaurinėje dalyje, Baltijsko municipalinio rajono ir Baltijsko miesto gyvenvietės administracinis centras.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Piliava · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Pulkininkas · Žiūrėti daugiau »
Ragainė
Ragainė (arba Nemanas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Ragainė · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Stokholmas
Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Stokholmas · Žiūrėti daugiau »
Tauragė
Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Tauragė · Žiūrėti daugiau »
Torunė
Torunė – miestas-apskritis Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Torunė · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus miesto gynybinė siena
Vilniaus miesto gynybinė siena – akmeninė ir mūrinė Vilniaus miesto siena, pastatyta XVI a. pradžioje.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Vilniaus miesto gynybinė siena · Žiūrėti daugiau »
Virbalis
Virbalis – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, pakeliui į Kybartus.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Virbalis · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Vaza
Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.). 1610 m. penkiolikmetį Vladislovągrupė Maskvos bojarinų (Septyni bojarinai) buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė, nes tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »
1600 m.
1600 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1600 m. · Žiūrėti daugiau »
1602 m.
1602 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1602 m. · Žiūrėti daugiau »
1604 m.
1604 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1604 m. · Žiūrėti daugiau »
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1621 m. · Žiūrėti daugiau »
1629 m.
1629 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1629 m. · Žiūrėti daugiau »
1634 m.
1634 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1634 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1648 m.
1648 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1648 m. · Žiūrėti daugiau »
1651 m.
1651 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1651 m. · Žiūrėti daugiau »
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1655 m. · Žiūrėti daugiau »
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1658 m. · Žiūrėti daugiau »
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1660 m. · Žiūrėti daugiau »
1666 m.
1666 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Frydrichas Gedkantas ir 1666 m. · Žiūrėti daugiau »
