Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: Algirdas Julius Greimas, Šv. Agota, Gabjauja, Gaisras, Hestija, Jonas Balys, Jonas Lasickis, Kazimieras Būga, Malda, Marija Gimbutienė, Ritualas, Saulėgrįža, Ugnis, Vesta, Viačeslavas Ivanovas, Vladimiras Toporovas.
Algirdas Julius Greimas
url.
Nauja!!: Gabija ir Algirdas Julius Greimas · Žiūrėti daugiau »
Šv. Agota
Šventoji Agota (mirė apie 251 m. Katanijoje, Sicilijoje) – šventoji, krikščionių kankinė.
Nauja!!: Gabija ir Šv. Agota · Žiūrėti daugiau »
Gabjauja
Gabjauja (Gabjaujis, Gabjaugė, Gabjaukuras, Gabjaugis) – javų deivė (arba dievas), globojanti nuimtus javus, kluonus.
Nauja!!: Gabija ir Gabjauja · Žiūrėti daugiau »
Gaisras
Helsinkio. Gaisras – nekontroliuojamas degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai.
Nauja!!: Gabija ir Gaisras · Žiūrėti daugiau »
Hestija
Hestija Hestija graikų mitologijoje – šeimos židinio deivė.
Nauja!!: Gabija ir Hestija · Žiūrėti daugiau »
Jonas Balys
Jonas Balys (1909 m. liepos 2 d. Krasnavoje, Kupiškio valsčius – 2011 m. rugsėjo 9 d.) – etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras.
Nauja!!: Gabija ir Jonas Balys · Žiūrėti daugiau »
Jonas Lasickis
Jonas Lasickis (1534 m. Lasicė, Brohuvo valsčius, Mazovijos vaivadija – 1599 m. Zaslavlis ar 1602 m. Vilnius ?) – lenkų bajoras, radikaliosios reformacijos veikėjas, aktyvus kovotojas su katalikybe.
Nauja!!: Gabija ir Jonas Lasickis · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Nauja!!: Gabija ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »
Malda
Malda – kreipimasis į Dievą, bendravimas su Juo ir Jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti bei padėka už tai.
Nauja!!: Gabija ir Malda · Žiūrėti daugiau »
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Nauja!!: Gabija ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Gabija ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Saulėgrįža
Stounhendžo Saulėgrįža (ankstesnėje literatūroje galima rasti pavadinimąsolsticija) tai laiko momentai žiemąir vasarą, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria taškuose, labiausiai nutolusiuose nuo dangaus pusiaujo.
Nauja!!: Gabija ir Saulėgrįža · Žiūrėti daugiau »
Ugnis
Ugnis Ugnis – degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos.
Nauja!!: Gabija ir Ugnis · Žiūrėti daugiau »
Vesta
Romėnų mitologijoje Vesta – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė.
Nauja!!: Gabija ir Vesta · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Gabija ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Nauja!!: Gabija ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »
