Greičiau nei naršyklėje!
79 santykiai: Ašmena, Ašmenos apskritis, Ašmenos rajonas, Alšėnų pilis, Alšėniškiai, Alšis, Švedų tvanas, Baltai, Baltarusija, Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena, Barokas, Biblioteka, Bogdanas Sapiega (1530), Bona Sforca, Bychovco kronika, Daumantas Pskoviškis, Evangelikai reformatai, Freska, Galšia (upė), Galšios valsčius, Gardino sritis, Giedrius, Italai, Jonas Alšėniškis, Kancleris, Katalikybė, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos generalinė sritis, Maras, Marmuras, Minskas, Naugarduko vaivada, Petras Gaučas, Pirmasis pasaulinis karas, Povilas Alšėniškis, Povilas Ivanovičius Sapiega, Povilas Steponas Sapiega, Pranciškonai, Rusija, Rusijos imperija, Stačiatikybė, Terakota, Traidenis, Valažinas, Vilniaus gubernija, Vilniaus kraštas, Vilniaus vaivadija, Vilniaus vyskupija, ..., Vilnius, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, 1390 m., 1533 m., 1566 m., 1610 m., 1618 m., 1795 m., 1830–1831 m. sukilimas, 1832 m., 1863 m., 1880 m., 1915 m., 1919 m., 1920 m., 1939 m., 1940 m., 1941 m., 1942 m., 1944 m., 1970 m.. Išplėsti indeksą (29 daugiau) »
Ašmena
Ašmenà – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Vilniaus.
Nauja!!: Galšia ir Ašmena · Žiūrėti daugiau »
Ašmenos apskritis
Ašmenos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos Imperijoje ir Lenkijos Respublikoje.
Nauja!!: Galšia ir Ašmenos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Ašmenos rajonas
Ašmenos rajonas – rajonas Baltarusijoje, Gardino srityje, pasienyje su Lietuva.
Nauja!!: Galšia ir Ašmenos rajonas · Žiūrėti daugiau »
Alšėnų pilis
Griuvėsių vaizdas 2015 m. Alšėnų pilis – rezidencinio tipo pilis Baltarusijoje, Alšėnų miestelyje.
Nauja!!: Galšia ir Alšėnų pilis · Žiūrėti daugiau »
Alšėniškiai
Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.
Nauja!!: Galšia ir Alšėniškiai · Žiūrėti daugiau »
Alšis
Pilies griuvėsiai Rokantiškėse Alšis (arba Alšas, Holšis) – legendinis lietuvių kunigaikštis, Romunto sūnus ir Narimanto, Daumanto, Giedriaus ir Traidenio brolis.
Nauja!!: Galšia ir Alšis · Žiūrėti daugiau »
Švedų tvanas
Švedų tvanas – Abiejų Tautų Respublikos istorijos periodas tarp 1655 ir 1660 metų, kai visąšalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožąpalei Turkijos sieną, buvo užėmusi Švedija ir Rusija.
Nauja!!: Galšia ir Švedų tvanas · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Galšia ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Galšia ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena
Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena – tarpvalstybinė siena tarp Baltarusijos ir Lietuvos.
Nauja!!: Galšia ir Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena · Žiūrėti daugiau »
Barokas
Barokas ( – 'keistas, įmantrus') – kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje.
Nauja!!: Galšia ir Barokas · Žiūrėti daugiau »
Biblioteka
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniaus universiteto biblioteka ''Stift Melk'' vienuolyno biblioteka (Austrija) Šiuolaikinė biblioteka Čemberyje Biblioteka (- iš biblio- + thēkē – saugykla) – privatus ar visuomeninis knygų rinkinys, arba švietimo įstaiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas ir leidžianti jomis naudotis visuomenei.
Nauja!!: Galšia ir Biblioteka · Žiūrėti daugiau »
Bogdanas Sapiega (1530)
Bogdanas Sapiega (apie 1530–1593) – LDK valstybinis veikėjas, Belzo pakamaris (nuo 1566 metų), Bresto (1579–1585 m.) ir Smolensko kaštelionas (1585–1588 m.), Minsko vaivada (1588–1593 m.), Gomelio seniūnas (1572–1582 m.).
Nauja!!: Galšia ir Bogdanas Sapiega (1530) · Žiūrėti daugiau »
Bona Sforca
Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.
Nauja!!: Galšia ir Bona Sforca · Žiūrėti daugiau »
Bychovco kronika
Bychovco kronika, arba Lietuvos metraštis – Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausias variantas.
Nauja!!: Galšia ir Bychovco kronika · Žiūrėti daugiau »
Daumantas Pskoviškis
Daumantas (apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.
Nauja!!: Galšia ir Daumantas Pskoviškis · Žiūrėti daugiau »
Evangelikai reformatai
Jonas Kalvinas Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos.
Nauja!!: Galšia ir Evangelikai reformatai · Žiūrėti daugiau »
Freska
Pompėjos freska Sandras Botičelis. Joana su Venera ir gracijomis. 1486-1490 m. Mikelandželas. Nukryžiavimas Mikelandželas. Siksto koplyčia Rafaelis. Freska Vatikano rūmuose. 1508 m. Aloizas Gaibleris. Veldeno bažnyčia. 1784 m. Vilniaus arkikatedros kriptos freska Freska (– šviežias) – sienų tapybos technika ir kūrinys, sukurtas freskos technika.
Nauja!!: Galšia ir Freska · Žiūrėti daugiau »
Galšia (upė)
Galšia arba Alšia dar vadinama Višnevka, Žygianka, Luska (Вішнёўка, Жыгянка, Луска) – upė Gudijoje, Minsko ir Gardino srityse; Beržūnos dešinysis intakas (Nemuno baseinas).
Nauja!!: Galšia ir Galšia (upė) · Žiūrėti daugiau »
Galšios valsčius
Galšios valsčius (arba Alšėnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje.
Nauja!!: Galšia ir Galšios valsčius · Žiūrėti daugiau »
Gardino sritis
Gardino sritis – sritis vakarų Baltarusijoje.
Nauja!!: Galšia ir Gardino sritis · Žiūrėti daugiau »
Giedrius
Giedrius – legendinis lietuvių kunigaikštis, Romunto sūnus ir Narimanto, Daumanto, Alšio ir Traidenio brolis.
Nauja!!: Galšia ir Giedrius · Žiūrėti daugiau »
Italai
Italai (IPA) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės tauta, kalbanti italų kalba ir gyvenanti daugiausia Italijoje.
Nauja!!: Galšia ir Italai · Žiūrėti daugiau »
Jonas Alšėniškis
Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.
Nauja!!: Galšia ir Jonas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Kancleris
Kancleris (angl.: chancellor) – viena iš aukščiausių, o kai kuriose šalyse aukščiausia valstybės pareigybė arba titulas.
Nauja!!: Galšia ir Kancleris · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Galšia ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Galšia ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Galšia ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Galšia ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos generalinė sritis
Lietuvos generalinė sritis (arba Lietuvos sritis, Lietuvos generalinė apygarda) – vokiečių valdžios sudarytas administracinis-teritorinis vienetas Ostlande 1941–1944 m.
Nauja!!: Galšia ir Lietuvos generalinė sritis · Žiūrėti daugiau »
Maras
Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų (iki 1967 m. vadinta Pasteurella pestis).
Nauja!!: Galšia ir Maras · Žiūrėti daugiau »
Marmuras
Marmuras Marmuras – metamorfinė uoliena, susidariusi iš persikristalizavusios klinties arba dolomito.
Nauja!!: Galšia ir Marmuras · Žiūrėti daugiau »
Minskas
Mìnskas – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris.
Nauja!!: Galšia ir Minskas · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko vaivada
Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Galšia ir Naugarduko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Petras Gaučas
Petras Gaučas (1942 m. balandžio 7 d. – 2000 m. lapkričio 19 d.) – Lietuvos geografas, kartografas.
Nauja!!: Galšia ir Petras Gaučas · Žiūrėti daugiau »
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Nauja!!: Galšia ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Povilas Alšėniškis
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Nauja!!: Galšia ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Povilas Ivanovičius Sapiega
Povilas Ivanovičius Sapiega (tarp 1481/1490 m. – 1579 m.) – 1555–1558 m.
Nauja!!: Galšia ir Povilas Ivanovičius Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Povilas Steponas Sapiega
Povilas Steponas Sapiega (1565–1635 m. birželio 19 d., Alšėnai) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, dvariškis (nuo 1588 metų), Lietuvos didysis žirgininkas (1593–1623 m.), Lietuvos pakancleris (1623–1635 m.). Telšių ir Gomelio seniūnas.
Nauja!!: Galšia ir Povilas Steponas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Pranciškonai
Pranciškonų ordino emblema Francisko de Surbarano paveiksle (Franciskas yra ispaniškas Pranciškaus vardo varijantas) Pranciškonas – Romos katalikų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą, narys.
Nauja!!: Galšia ir Pranciškonai · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Galšia ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Galšia ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Nauja!!: Galšia ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »
Terakota
Terakotinė Hanumano skulptūra. Terakota (– degta žemė) – žemos degimo temperatūros, poringa, natūralios molio spalvos keramika.
Nauja!!: Galšia ir Terakota · Žiūrėti daugiau »
Traidenis
Traidenis (m. apie 1282 m. pradžią) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m.
Nauja!!: Galšia ir Traidenis · Žiūrėti daugiau »
Valažinas
Valãžinas (arba Voložinas) – miestas vakarinėje Baltarusijos dalyje, 75 km į šiaurės vakarus nuo Minsko.
Nauja!!: Galšia ir Valažinas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Nauja!!: Galšia ir Vilniaus gubernija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus kraštas
Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m.
Nauja!!: Galšia ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vaivadija
Vilniaus vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.
Nauja!!: Galšia ir Vilniaus vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: Galšia ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Galšia ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Galšia ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1390 m.
1390 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1390 m. · Žiūrėti daugiau »
1533 m.
1533 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1533 m. · Žiūrėti daugiau »
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1566 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1830–1831 m. sukilimas
Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.
Nauja!!: Galšia ir 1830–1831 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1832 m.
1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1832 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1880 m.
1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1880 m. · Žiūrėti daugiau »
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1940 m. · Žiūrėti daugiau »
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1942 m. · Žiūrėti daugiau »
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1944 m. · Žiūrėti daugiau »
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Galšia ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Alšėnai (Ašmena), Alšėnai (Baltarusija), Halšanai.
