Greičiau nei naršyklėje!
21 santykiai: Aukštaitija, Daugpilis, Daujotas, Daumantas, Daumantas Pskoviškis, Gruodžio 28, Lietuviškoji enciklopedija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mindaugas, Nalšia, Polockas, Polocko kunigaikščiai, Rėzeknė, Tautvilas, Treniota, Tverė, Vaišelga, 1263 m., 1264 m., 1266 m., 1267 m..
Aukštaitija
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas.
Nauja!!: Gerdenis ir Aukštaitija · Žiūrėti daugiau »
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Nauja!!: Gerdenis ir Daugpilis · Žiūrėti daugiau »
Daujotas
Daujotas – XIII a. pirmojo ketvirčio vienas iš 5 vyresniųjų lietuvių kunigaikščių, vadovavusių Lietuvių žemių konfederacijai.
Nauja!!: Gerdenis ir Daujotas · Žiūrėti daugiau »
Daumantas
Daumantas (arba Domantas, m. apie 1285 m.) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, kuris valdė apie 1282–1285 m.
Nauja!!: Gerdenis ir Daumantas · Žiūrėti daugiau »
Daumantas Pskoviškis
Daumantas (apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.
Nauja!!: Gerdenis ir Daumantas Pskoviškis · Žiūrėti daugiau »
Gruodžio 28
Gruodžio 28 yra 362-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 363-a).
Nauja!!: Gerdenis ir Gruodžio 28 · Žiūrėti daugiau »
Lietuviškoji enciklopedija
Lietuviškoji enciklopedija Viršelis thumb Lietuviškoji enciklopedija – pirmoji lietuviška enciklopedija, pradėta kurti XX a. antrajame dešimtmetyje.
Nauja!!: Gerdenis ir Lietuviškoji enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Gerdenis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Gerdenis ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Nalšia
Nalšia, arba Nalšėnai (vok. Nalsen, Naalse; rusėnų k. Нальщаны, Нальщане), tiksliai neidentifikuotos atskiros rytų baltų nalšėnų genties ar aukštaičių genčių žemė.
Nauja!!: Gerdenis ir Nalšia · Žiūrėti daugiau »
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Nauja!!: Gerdenis ir Polockas · Žiūrėti daugiau »
Polocko kunigaikščiai
Polocko kunigaikščiai – Polocko kunigaikštystės valdovai.
Nauja!!: Gerdenis ir Polocko kunigaikščiai · Žiūrėti daugiau »
Rėzeknė
Rėzeknė (seniau – Rėzytė) – miestas Latvijos rytuose, Latgaloje.
Nauja!!: Gerdenis ir Rėzeknė · Žiūrėti daugiau »
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Nauja!!: Gerdenis ir Tautvilas · Žiūrėti daugiau »
Treniota
Treniota (apie 1210 m. – 1264 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1263–1264 m.), Mindaugo sesers, kurios vardas nežinomas, sūnus.
Nauja!!: Gerdenis ir Treniota · Žiūrėti daugiau »
Tverė
Tverė – miestas Rusijoje, Volgos aukštupyje (prie jos intako Tvercos žiočių), 167 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos; srities centras.
Nauja!!: Gerdenis ir Tverė · Žiūrėti daugiau »
Vaišelga
Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke.
Nauja!!: Gerdenis ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
1263 m.
1263 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gerdenis ir 1263 m. · Žiūrėti daugiau »
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gerdenis ir 1264 m. · Žiūrėti daugiau »
1266 m.
1266 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gerdenis ir 1266 m. · Žiūrėti daugiau »
1267 m.
1267 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Gerdenis ir 1267 m. · Žiūrėti daugiau »
