Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Vandenilis

Indeksas Vandenilis

Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.

42 santykiai: Akmens anglis, Aktingumas, Angliavandenilis, Antoine Lavoisier, Žemė, Branduolinė reakcija, Branduolinis ginklas, Branduolinis reaktorius, Cheminis elementas, Ciano vandenilis, Deguonis, Dujų konstanta, Dujos, Elektrodas, Elektrolizė, Elektronas, Gamtinės dujos, Graikų kalba, Helis, Izotopas, Jonas (dalelė), Jonas Jablonskis, Metanas, Molis, Nafta, Neutronas, Pagrindinė seka, Periodinė elementų lentelė, Planeta, Platina, Plazma, Potencialas, Protonas, Pusėjimo trukmė, Radioaktyvumas, Saulė, Temperatūra, Vandeniliškasis atomas, Vandenilio ekonomika, Vandenilio peroksidas, Vanduo, Visata.

Akmens anglis

Akmens anglis – nuosėdinė augalinės kilmės uoliena, sudaryta iš anglies, hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų (sulfidų, oksidų ir kitų junginių).

Nauja!!: Vandenilis ir Akmens anglis · Žiūrėti daugiau »

Aktingumas

Aktingumas (jonų) – efektyvi (tariama) jonų koncentracija tirpale, atsižvelgus į elektrostatinę sąveikątarp jonų.

Nauja!!: Vandenilis ir Aktingumas · Žiūrėti daugiau »

Angliavandenilis

Angliavandenilis – organinis cheminis junginys, sudarytas tik iš dviejų cheminių elementų: anglies (simbolis: C) ir vandenilio (simbolis: H).

Nauja!!: Vandenilis ir Angliavandenilis · Žiūrėti daugiau »

Antoine Lavoisier

Antuanas-Loranas de Lavuazjė (1743 m. rugpjūčio 26 d. – 1794 m. gegužės 8 d.) – prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs chemijos, biologijos ir ekonomikos srityse.

Nauja!!: Vandenilis ir Antoine Lavoisier · Žiūrėti daugiau »

Žemė

Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.

Nauja!!: Vandenilis ir Žemė · Žiūrėti daugiau »

Branduolinė reakcija

thumb Branduolinė reakcija – branduolinės fizikos terminas, reiškiantis procesą, kurio metu du atomų branduoliai arba branduolys ir elementariosios dalelės sudaro kitokius branduolius ir/ar elementariąsias daleles, negu pradinės.

Nauja!!: Vandenilis ir Branduolinė reakcija · Žiūrėti daugiau »

Branduolinis ginklas

Nagasakio numesta atominė bomba „Dručkis“ Branduolinis ginklas (dar vadinamas atominiu ginklu) – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energijąir turintis milžiniškągriaunamąjągaliąlyginant su įprastiniais sprogmenimis.

Nauja!!: Vandenilis ir Branduolinis ginklas · Žiūrėti daugiau »

Branduolinis reaktorius

Šveicarijoje Branduolinis reaktorius – įrenginys, skirtas pradėti ir kontroliuoti nepertraukiamągrandininę branduolinę reakciją.

Nauja!!: Vandenilis ir Branduolinis reaktorius · Žiūrėti daugiau »

Cheminis elementas

Cheminis elementas – tai cheminiais metodais nesuskaidoma medžiaga.

Nauja!!: Vandenilis ir Cheminis elementas · Žiūrėti daugiau »

Ciano vandenilis

Ciano vandenilis (HCN) gaunamas anglį absorbuojant azotu aukštoje temperatūroje.

Nauja!!: Vandenilis ir Ciano vandenilis · Žiūrėti daugiau »

Deguonis

Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje.

Nauja!!: Vandenilis ir Deguonis · Žiūrėti daugiau »

Dujų konstanta

Dujų konstanta, arba universalioji dujų konstanta – Bolcmano konstantos ir Avogadro skaičiaus sandauga.

Nauja!!: Vandenilis ir Dujų konstanta · Žiūrėti daugiau »

Dujos

Dujos – viena iš medžiagos agregatinių būsenų.

Nauja!!: Vandenilis ir Dujos · Žiūrėti daugiau »

Elektrodas

Elektrodas (elektro… +  – kelias) – elektros laidininkas, jungiantis elektros srovę prie kito laidininko, puslaidininko, izoliatoriaus ar joninio laidininko.

Nauja!!: Vandenilis ir Elektrodas · Žiūrėti daugiau »

Elektrolizė

Elektrolizės schema. Elektrolizė – chemijoje ir pramoninėje gamyboje vadinamas metodas, kuriuo atskiriami susijungę cheminiai elementai bei junginiai, per juos leidžiant elektros srovę.

Nauja!!: Vandenilis ir Elektrolizė · Žiūrėti daugiau »

Elektronas

Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.

Nauja!!: Vandenilis ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »

Gamtinės dujos

Gamtinės dujos – natūraliai susidariusių degiųjų dujų mišinys, naudojamas kaip kuras.

Nauja!!: Vandenilis ir Gamtinės dujos · Žiūrėti daugiau »

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Vandenilis ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »

Helis

Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.

Nauja!!: Vandenilis ir Helis · Žiūrėti daugiau »

Izotopas

Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.

Nauja!!: Vandenilis ir Izotopas · Žiūrėti daugiau »

Jonas (dalelė)

elektronus, ekvivalentūs žymėjimai. Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).

Nauja!!: Vandenilis ir Jonas (dalelė) · Žiūrėti daugiau »

Jonas Jablonskis

Petrašiūnų kapinėse Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą.

Nauja!!: Vandenilis ir Jonas Jablonskis · Žiūrėti daugiau »

Metanas

Metanas – pats paprasčiausias alkanų atstovas, kurio molekulės formulė: CH4.

Nauja!!: Vandenilis ir Metanas · Žiūrėti daugiau »

Molis

Kvartero molis, Estija. Molis – nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 2 μm (substancija – iki 5μm).

Nauja!!: Vandenilis ir Molis · Žiūrėti daugiau »

Nafta

Įvairių konsistencijų ir atspalvių naftos pavyzdžiai (iš kairės: Kaukazo, Artimųjų Rytų, Arabijos ir Prancūzijos regionų). Nafta (kilmė siejama su 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis.

Nauja!!: Vandenilis ir Nafta · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Nauja!!: Vandenilis ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Pagrindinė seka

Pagrindinė seka– HR diagramos vieta, kurioje išsidėsto žvaigždės, centre „deginančios“ vandenilį, kuris virsta heliu(t. y. vyksta termobranduolinė reakcija).

Nauja!!: Vandenilis ir Pagrindinė seka · Žiūrėti daugiau »

Periodinė elementų lentelė

D. Mendelejevas Periodinė (cheminių) elementų lentelė (kitaip dar gali būti vadinama Mendelejevo lentelė, Periodinė elementų sistema ir pan.) – lentelinis chemijos periodinio dėsnio pavidalas, kuriame žinomi cheminiai elementai išdėstyti pagal atominį skaičių.

Nauja!!: Vandenilis ir Periodinė elementų lentelė · Žiūrėti daugiau »

Planeta

Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).

Nauja!!: Vandenilis ir Planeta · Žiūrėti daugiau »

Platina

Platina (Platinum), Pt – periodinės elementų lentelės VIII grupės cheminis elementas, Platinos grupės metalas.

Nauja!!: Vandenilis ir Platina · Žiūrėti daugiau »

Plazma

Plazminė lempa Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas.

Nauja!!: Vandenilis ir Plazma · Žiūrėti daugiau »

Potencialas

Potencialas gali reikšti.

Nauja!!: Vandenilis ir Potencialas · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Nauja!!: Vandenilis ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Pusėjimo trukmė

Pusėjimo trukmė – laikas t½, per kurį medžiagąsudarančių dalelių kiekis sumažėja perpus.

Nauja!!: Vandenilis ir Pusėjimo trukmė · Žiūrėti daugiau »

Radioaktyvumas

250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Nauja!!: Vandenilis ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »

Saulė

Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.

Nauja!!: Vandenilis ir Saulė · Žiūrėti daugiau »

Temperatūra

right Temperatūra – fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.

Nauja!!: Vandenilis ir Temperatūra · Žiūrėti daugiau »

Vandeniliškasis atomas

Vandeniliškojo atomo struktūrinė schema: protonas centre ir vienas elektronas jo traukos lauke. Vandeniliškasis atomas – atomas, sudarytas iš keleto protonų bei vieno elektrono.

Nauja!!: Vandenilis ir Vandeniliškasis atomas · Žiūrėti daugiau »

Vandenilio ekonomika

right Vandenilio ekonomika – hipotetinė ekonomika, kurioje energijos kaupimui ir pernešimui būtų naudojamos vandenilio dujos.

Nauja!!: Vandenilis ir Vandenilio ekonomika · Žiūrėti daugiau »

Vandenilio peroksidas

Vandenilio peroksidas – bespalvis, skystas vandenilio ir deguonies junginys.

Nauja!!: Vandenilis ir Vandenilio peroksidas · Žiūrėti daugiau »

Vanduo

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

Nauja!!: Vandenilis ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »

Visata

Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.

Nauja!!: Vandenilis ir Visata · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Deuteris, E949, H2, Hydrogenium, Protis.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »