Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Hartungų spaustuvė

Indeksas Hartungų spaustuvė

Spaustuvė XX a. pr. Hartungų spaustuvė – viena iš Karaliaučiaus spaustuvių, veikusi 1745–1934 m.

43 santykiai: Domas Kaunas, Frydrichas Kuršaitis, Frydrichas Vilhelmas III, Gumbinė, Karaliaučiaus spaustuvės, Karaliaučiaus universitetas, Karaliaučius, Kristijonas Donelaitis, Kuršas, Latgala, Latvių kalba, Leipcigas, Lietuvių kalba, Livonija, Mažoji Lietuva, Metai (Donelaitis), Nacizmas, Pilypas Ruigys, Prūsija, Rusija, Vokiečių kalba, Vokietija, XVIII amžius, 1699 m., 1743 m., 1745 m., 1747 m., 1756 m., 1782 m., 1791 m., 1797 m., 1805 m., 1807 m., 1812 m., 1818 m., 1819 m., 1843 m., 1849 m., 1850 m., 1852 m., 1859 m., 1872 m., 1934 m..

Domas Kaunas

Domas Kaunas (g. 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiai, Plungės valsčius) – Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Domas Kaunas · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Kuršaitis

Pirmasis redaguoto savaitraščio ''Keleiwis'' egzempliorius. (1849 m. Nr. 1) Frydrichas Kuršaitis (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Slavsko rajonas – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija, palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Frydrichas Kuršaitis · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Vilhelmas III

Frydrichas Vilhelmas III (1770 m. rugpjūčio 3 d. Potsdame – 1840 m. birželio 7 d. Berlyne) – Prūsijos karalius nuo 1797 iki 1840 m. Valdė PrūsijąNapoleono karų ir Šventosios Romos imperijos panaikinimo laikotarpiu.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Frydrichas Vilhelmas III · Žiūrėti daugiau »

Gumbinė

Gumbinė, buvusi gamykla Z. Kosmodemjanskajos gatvė Ulonų pulko pastatas Evangelikų liuteronų bažnyčia Gumbinė (arba Gusevas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Gumbinė · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučiaus spaustuvės

Karaliaučiaus spaustuvės – poligrafijos įmonės, veikusios Karaliaučiuje 1524–1944 m.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Karaliaučiaus spaustuvės · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučiaus universitetas

Karaliaučiaus universitetas Senojo Karaliaučiaus universiteto vietąžymi akmuo Karaliaučiaus universitetas 1930 m. Įėjimas į UniversitetąSenato posėdžių salė Aula Aula Albertina Universiteto biblioteka Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Karaliaučiaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučius

Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Kristijonas Donelaitis · Žiūrėti daugiau »

Kuršas

Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Latgala

Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Latgala · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Leipcigas

Leipcigas () – miestas rytinėje Vokietijoje, Saksonijos žemėje.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Leipcigas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Livonija

Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Livonija · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Metai (Donelaitis)

„Metai“ – Kristijono Donelaičio poema, parašyta apie 1760–1765 m.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Metai (Donelaitis) · Žiūrėti daugiau »

Nacizmas

Svastika – nacių simbolis Nacionalsocializmas, arba nacizmas (kartais vadinamas hitlerizmu) – kraštutinių dešiniųjų totalitarinė ideologija ir šios ideologijos įgyvendinimo praktika.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Nacizmas · Žiūrėti daugiau »

Pilypas Ruigys

Pilypas Ruigys (1675 m. kovo 31 d. Katinava, Stalupėnų apskritis – 1749 m. balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis) – Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Pilypas Ruigys · Žiūrėti daugiau »

Prūsija

Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »

1699 m.

1699 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1699 m. · Žiūrėti daugiau »

1743 m.

1743 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1743 m. · Žiūrėti daugiau »

1745 m.

1745 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1745 m. · Žiūrėti daugiau »

1747 m.

1747 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1747 m. · Žiūrėti daugiau »

1756 m.

1756 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1756 m. · Žiūrėti daugiau »

1782 m.

1782 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1782 m. · Žiūrėti daugiau »

1791 m.

1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »

1797 m.

1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1797 m. · Žiūrėti daugiau »

1805 m.

1805 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1805 m. · Žiūrėti daugiau »

1807 m.

1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1807 m. · Žiūrėti daugiau »

1812 m.

1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1812 m. · Žiūrėti daugiau »

1818 m.

1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1818 m. · Žiūrėti daugiau »

1819 m.

1819 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1819 m. · Žiūrėti daugiau »

1843 m.

1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1843 m. · Žiūrėti daugiau »

1849 m.

1849 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1849 m. · Žiūrėti daugiau »

1850 m.

1850 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1850 m. · Žiūrėti daugiau »

1852 m.

1852 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1852 m. · Žiūrėti daugiau »

1859 m.

1859 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių (arba nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį, pagal 12-ka dienų lėtesnį Julijaus kalendorių.).

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1859 m. · Žiūrėti daugiau »

1872 m.

1872 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1872 m. · Žiūrėti daugiau »

1934 m.

1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Hartungų spaustuvė ir 1934 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »