33 santykiai: Žalgirio mūšis, Edvardas Gudavičius, Gdanskas, Heinrichas Roisas Plauenas, Katalikybė, Komtūras, Laukstyčių pilis, Lenkija, Liepos 15, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, Malborkas, Mykolas Kiuchmeisteris, Plauenas, Prūsija, Rugsėjo 29, Saksonija, Semba, Torūnės taika (1411), Ulrichas fon Jungingenas, Vokiečių ordinas, Vokiečių ordino didysis magistras, Vysla, 1370 m., 1390 m., 1399 m., 1402 m., 1407 m., 1410 m., 1411 m., 1413 m., 1414 m., 1429 m..
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Gdanskas
Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Dancigu) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Gdanskas · Žiūrėti daugiau »
Heinrichas Roisas Plauenas
Heinrichas Roisas Plauenas (g. apie 1405 m., m. 1470 m. sausio 2 d. Morongas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Heinrichas Roisas Plauenas · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Komtūras
Komtūras – pareigos Vokiečių ordine ir Livonijos ordine, analogiškos kitų riterių ordinų komandorams.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Komtūras · Žiūrėti daugiau »
Laukstyčių pilis
Laukstyčių pilis, Laukstetų pilis – pilis XIII a. antrojoje pusėje Vokiečių ordino pastatyta strategiškai svarbioje prūsų sembų vietovėje – Sembos kyšulyje ant Aismarių šiaurinio kranto, į šiaurę nuo Piliavos, prie buvusios protakos iš marių į Baltijos jūrą, į pietus nuo buv.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Laukstyčių pilis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Liepos 15
Liepos 15 yra 196-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 197-a).
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Liepos 15 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė
Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Vokiečių ordinu (XIV a. pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė · Žiūrėti daugiau »
Malborkas
Malborkas arba Marienburgas (lenk. Malbork,; istoriškai ir liet. Malbarkas, Malburgas) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Malborkas · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Kiuchmeisteris
Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas (1370 m. Silezija – 1423 m. gruodžio 15 d. Dancigas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Mykolas Kiuchmeisteris · Žiūrėti daugiau »
Plauenas
Plauenas – miestas Vokietijoje, Saksonijoje, prie Čekijos ir Bavarijos sienos.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Plauenas · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjo 29
Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 273-a).
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Rugsėjo 29 · Žiūrėti daugiau »
Saksonija
Saksonija, oficialiai Laisvoji Saksonijos valstybė – federacinė žemė Vokietijos rytuose.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Saksonija · Žiūrėti daugiau »
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Semba · Žiūrėti daugiau »
Torūnės taika (1411)
Torunės taika (1411) arba Pirmoji Torunės taika buvo taikos sutartis pasirašyta 1411 m.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Torūnės taika (1411) · Žiūrėti daugiau »
Ulrichas fon Jungingenas
Ulrichas fon Jungingenas (1360 m. Hohenfelsas, Švabija – 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio laukas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Ulrichas fon Jungingenas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordino didysis magistras
Vokiečių ordino didžiojo magistro herbas Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Vokiečių ordino didysis magistras · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
1370 m.
1370 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1370 m. · Žiūrėti daugiau »
1390 m.
1390 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1390 m. · Žiūrėti daugiau »
1399 m.
1399 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1399 m. · Žiūrėti daugiau »
1402 m.
1402 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1402 m. · Žiūrėti daugiau »
1407 m.
1407 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1407 m. · Žiūrėti daugiau »
1410 m.
1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1410 m. · Žiūrėti daugiau »
1411 m.
1411 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1411 m. · Žiūrėti daugiau »
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1413 m. · Žiūrėti daugiau »
1414 m.
1414 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1414 m. · Žiūrėti daugiau »
1429 m.
1429 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Heinrichas fon Plauenas ir 1429 m. · Žiūrėti daugiau »