Greičiau nei naršyklėje!
14 santykiai: Arktūras, Žvaigždžių evoliucija, Baltoji nykštukė, Betelgeizė, Cefeidė, Helis, Hercšprungo spraga, Mėlynoji atsilikėlė (žvaigždė), Pagrindinė seka, Prokionas, Raudonoji milžinė, Saulė, Sirijus, Vega.
Arktūras
Arktūro padėtis Jaučiaganio žvaigždyne Arktūras (α Boo, Alpha Boötis) – 4-a pagal ryškumąnaktinio dangaus žvaigždė Jaučiaganio žvaigždyne.
Nauja!!: HR diagrama ir Arktūras · Žiūrėti daugiau »
Žvaigždžių evoliucija
Žvaigždžių evoliucija – žvaigždžių individuali raida, jų egzistavimo metu nuo jų susidarymo iki tol kol, baigiasi jų energija, vykstantys kitimai.
Nauja!!: HR diagrama ir Žvaigždžių evoliucija · Žiūrėti daugiau »
Baltoji nykštukė
Baltoji nykštukė – sena žvaigždė, kurioje jai galimas branduolinis kuras jau pasibaigęs.
Nauja!!: HR diagrama ir Baltoji nykštukė · Žiūrėti daugiau »
Betelgeizė
Betelgeizė (Alpha Orionis, α Ori) – 9-10 pagal ryškumą(kintamas ryškis) naktinio dangaus žvaigždė Oriono žvaigždyne.
Nauja!!: HR diagrama ir Betelgeizė · Žiūrėti daugiau »
Cefeidė
Cefeidė – kintamosios žvaigždės tipas, kuriam būdingas taisyklingas ir periodiškas ryškio (ir spektro) kitimas). Jų absoliutus ryškis priklauso nuo periodo. Todėl matuojant regimąjį ryškį (kuris priklauso nuo atstumo) galima nustatyti, kiek toli nuo stebėtojo yra toji cefeidė. Cefeidės tinka matuoti atstumams tiek iki mūsų galaktikos dalių, tiek ir iki kitų galaktikų, jei ten dar matyti atskiros žvaigždės ir yra cefeidžių.D. J. Majaess, D. G. Turner, D. J. Lane (2009). Characteristics of the Galaxy according to Cepheids. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society, Volume 398, Issue 1, September 2009, Pages 263–270, https://doi.org/10.1111/j.1365-2966.2009.15096.x Atstumas iki žvaigždės apytikriai įvertinamas pagal bandymais nustatytąformulę kur P yra pulsavimo periodas, o B ir V Džonsono mėlynasis ir regimasis ryškiai. Tuomet d yra atstumas iki žvaigždės. Yra keletas cefeidžių tipų kurių ryškio priklausomybė nuo periodo šiek tiek skiriasi, bet nelabai daug ir šiuos tipus galima nustatyti.
Nauja!!: HR diagrama ir Cefeidė · Žiūrėti daugiau »
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Nauja!!: HR diagrama ir Helis · Žiūrėti daugiau »
Hercšprungo spraga
Hertzsprungo-Russello diagrama su parodyta Hercšprungo spraga. Hercšprungo spraga – HR diagramos ypatybė.
Nauja!!: HR diagrama ir Hercšprungo spraga · Žiūrėti daugiau »
Mėlynoji atsilikėlė (žvaigždė)
Mėlynoji atsilikėlė – kamuolinio ar padrikojo žvaigždžių spiečiaus žvaigždė, kuri yra ryškesnė ir „mėlynesnė“ nei šio spiečiaus pagrindinės sekos posūkio taškas.
Nauja!!: HR diagrama ir Mėlynoji atsilikėlė (žvaigždė) · Žiūrėti daugiau »
Pagrindinė seka
Pagrindinė seka– HR diagramos vieta, kurioje išsidėsto žvaigždės, centre „deginančios“ vandenilį, kuris virsta heliu(t. y. vyksta termobranduolinė reakcija).
Nauja!!: HR diagrama ir Pagrindinė seka · Žiūrėti daugiau »
Prokionas
Prokionas (Alpha Canis Minoris, α CMi) – dvinarė, ryškiausia Mažojo Šuns žvaigždyno ir 7-a pagal ryškumąnaktinio dangaus žvaigždė žvaigždyne.
Nauja!!: HR diagrama ir Prokionas · Žiūrėti daugiau »
Raudonoji milžinė
Raudonoji milžinė Mira Raudonoji milžinė – didelio šviesio nuo 0,5 iki 10 Saulės masių, G, K, M, R, N, S spektrinės klasės (3000–5000 K temperatūros), III šviesio klasės (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) žvaigždė, esanti vėlyvame evoliucijos etape.
Nauja!!: HR diagrama ir Raudonoji milžinė · Žiūrėti daugiau »
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Nauja!!: HR diagrama ir Saulė · Žiūrėti daugiau »
Sirijus
Sirijus (α CMa) – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė.
Nauja!!: HR diagrama ir Sirijus · Žiūrėti daugiau »
Vega
Vega, α Lyr – ryškiausia žvaigždė Lyros žvaigždyne, 5-a pagal ryškumąnaktinio dangaus žvaigždė ir 2-a pagal ryškumąšiaurės dangaus sferoje.
Nauja!!: HR diagrama ir Vega · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
H-R diagrama, Hercšprungo ir Raselo diagrama, Hertzsprung–Russell diagrama.
